Reikia ir tvarkingo turgaus, ir normalių sąlygų
Dar kartą norėčiau pakalbėti apie turgaus teritoriją ir joje galimai atsirasiantį „Lidl“.
Tikrai aišku, kad didelius prekybos centrus geriau būtų statyti užmiestyje. Kita vertus, gražiai sutvarkytoje miesto dalyje neturėtų būti tokio apleisto objekto, kokį matome dabar. Jeigu tikrai ketinama griauti dabartinį turgaus paviljoną, tai jo vietoje galėtų atsirasti bet koks kitas pastatas, atitinkantis senamiesčio teritorijos architektūros reikalavimus. Ir svarbiausia, kad jis nebūtų laikinas, kurį galima pastatyti per kelis mėnesius principu „skarda, skarda, skarda“…
Taip pat labai svarbu, kad nebūtų nuskriausti turgaus prekiautojai ir po visų pokyčių turėtų normalias sąlygas prekiauti savo produkcija.
Tik labai neaišku, kur tie žmonės prekiaus, kol kažkur atsirastų tas kitas – naujas paviljonas.
Tikriausiai savivaldybėje yra svarstomi galimi variantai laikinai prekybai. Manau, kad mieste dar galima surasti pusėtinos būklės nenaudojamų pastatų, kuriuose nors laikinai galėtų prisiglausti turgaus prekybininkai.
Turgaus prekybininkams būtina sudaryti normalias sąlygas – juk tai mūsų žmonės, turintys kažkaip užsidirbti duoną.
Dabar turgaus aikštėje dirbantys prekiautojai tiesiog vargsta – ypač žiemos metu. Jokios užuovėjos nuo vėjo, nuo šalčio. Prekiauti ir išstovėti kokias 6-7 valandas šaltyje – tikras sveikatos išbandymas. Kaip liaudis sako, ir alkoholis su arbata nebepadeda… Reikėtų nors minimaliai apšiltinto ir apšildomo pastato, nekošiamo skersvėjo ir pan. Turgaus prekybininkams būtina sudaryti normalias sąlygas – juk tai mūsų žmonės, turintys kažkaip užsidirbti duoną. Rajonas yra atokiau nuo pagrindinių kelių, todėl kitokį darbą susirasti nėra taip paprasta.
Kiek žinau iš kitų šaltinių, toji turgaus aikštės dalis upės link išlieka. Tik dar neaišku, kada baigiasi privačiam asmeniui išnuomotos turgavietės nuomos laikas.
Manyčiau, kad protingai padiskutavus valdininkams, gana nemažame teritorijos plote gal būtų galima sutalpinti visų – buities, aprangos, maisto ir kitokių – prekių zonas. Vienoje iš jų gal atsirastų ir naujas mėsos, žuvų, konditerijos paviljonas. Tai būtų lengvų, apšiltintų konstrukcijų statinys, kuriame būtų elektra, šaldymo, šildymo įranga. Tokį paprastesnį lengvų konstrukcijų statinį jau būtų galima statyti atokiau nuo gatvės su patogiu privažiavimu ir pan. Nereikėtų prekiautojams sustoti ir stovėti po draudžiamu ženklu ir iš automobilių toliausiai tempti prekes. Gal tokiam objektui greičiau atsirasti padėtų ir tuo suinteresuoti verslininkai – ūkininkai? Juk dauguma turgaus prekybininkų – iš Biržų rajono.
Kam pritrūko ugnelės?
O ar nebūtų galima iškelti turgavietės į priemiesčio zoną?
Gerokai anksčiau buvo kalbama apie galimybę projektuoti prekybos centrą su pramogų ir panašiomis zonomis už Biržų miesto riboženklio, Pasvalio gatvės gale, už mūrinio sandėlio. Ten, mano manymu, buvusi labai gera vieta su žemėjančiai gražiu (po vietovės sutvarkymo) reljefu. Įkalnėje prekybos centro pastatas, žemiau – aikštelės automobiliams ar kitai, galimai pramogų ar pan., paskirčiai. Vietos ten, kaip sakoma, per akis.
Kodėl Pasvalio gatvės gale įstrigo tas reikalas, nežinau – gal inžinerinių tinklų toje vietoje trūkumas ar kitokios kliūtys? Kažkam gal neužteko ugnelės? Juk ten ir turgaus aikštyną su nedideliais gražiais, gal ir nelabai brangiais prekybos pastatėliais ar didesnės apimties pastatais būtų galima apstatyti. Taip pat būtų vietos ir naujam maisto prekybos paviljonui su civilizuotomis sąlygomis prekeiviams ir pirkėjams.
O pirkėjai ir dabar į turgų daugiausia atvažiuoja automobiliais. Neturinčius automobilių vyresnio amžiaus žmones į užmiesčio turgų turėtų vežioti miesto autobusai. Įkūrus turgų užmiestyje nebebūtų tiek teršalų pačiame miesto centre, kaip yra dabar. Turgaus dienomis nebelieka vietos ir automobiliui pasistatyti. O vasarą vaikams, žaidžiantiems prie gražiųjų fontanų, ar renginių J. Janonio aikštėje dalyviams būti tokioje aplinkoje kažin ar jau taip sveika?
Prie dabartinio turgaus vis dar matosi benzininių elektros generatorių – elektra reikalinga kai kuriems prekiautojams. O generatoriai triukšmauja ir kenkia aplinkai. Kodėl nėra galimybės ar neleidžiama naudotis ESO tinklų elektros energija?
Daugiau laisvės architektui ir ugnelės valdžiai
Vyriausiasis rajono architektas – žmogus bendraujantis, išklausantis, nesusireikšminęs, kaip gal kai kurie kiti.
Tik man atrodo, kad jam reikėtų ne vien laukti įvairiausių pasiūlymų ir tada „žiūrėti“.
Manau, pats architektas gal irgi turi variantų, pasiūlymų įvairioms statyboms. Gal galėtų jis pasiūlyti miesto gražinimo vizijų ir su degančia ugnele pasiaukojančiai pralaužti labai sunkius biurokratijos ledus, kad miestas gražėtų.
Nežinau, gal kas ir stabdo, neduoda jam vystyti tokią patriotišką miestui veiklą. Gal mažas atlyginimas, gal architektas yra paskendęs toje biurokratijoje, gal trukdo kitos priežastys?
Suprantama, kad į architekto pareigybes neįeina tokie patriotiniai dalykai, bet… Pasižiūrėkime, ką padarė Telšių rajono architektas. Jis suorganizavo, sujudino įmones, verslininkus, menininkus, paprastus žmones, galinčius kažką gražaus padaryti miestui, ir Telšiai tiesiog neatpažįstamai pasikeitė – išgražėjo.
Suprantama, kad į architekto pareigybes neįeina tokie patriotiniai dalykai, bet… Pasižiūrėkime, ką padarė Telšių rajono architektas. Jis suorganizavo, sujudino įmones, verslininkus, menininkus, paprastus žmones, galinčius kažką gražaus padaryti miestui, ir Telšiai tiesiog neatpažįstamai pasikeitė – išgražėjo.
Prašymas rajono valdžiai (juk nebe sovietiniai laikai) – leiskite mūsų vyr. architektui tvarkyti miesto ir rajono įvaizdžio gerinimą be kažkokių apribojimų, ir jis tikrai padarys daug gerų dalykų.
Negalima sakyti, kad Biržuose niekas nevyksta gerąja linkme.Visi miesto atnaujinimo darbai tikrai labai džiugina, bet to, deja, dar neužtenka, kad miestas vis labiau gražėtų.
Reikia tik vieno dalyko savivaldybės atsakingiems žmonėms – ugnelės ir didžiulio pasiaukojimo susidorojant su iš pradžių atrodančiomis neįveikiamomis kliūtimis. Po to jūs, garantuoju šimtu procentų, tikrai pajusite visuomenės palaikymą ir pagarbą.
Rihardas Mikšys
