Papilietė Evelina Vilemaitė-Juodelienė gerai žino, kur ir kokios rūšies kankorėžiai miestelyje auga, kur galima tvariai, nekenkiant miškui, gauti spygliuočių šakų ar netgi eglutę. „Kai kam tai yra šiukšlė, o man – medžiaga kūrybai“, – sako moteris.
Kauno taikomosios dailės kolegijoje floristiką ir interjero apipavidalinimą studijavusi moteris įgytas žinias pritaiko veikloje, iš kurios pragyvena. Priklausomai nuo metų laiko ji prekiauja šiltnamyje užaugintais daržovių ir gėlių daigais, gamina papuošalus, velia vilną, gamina puokštes, o dabar ji visą laiką ir kūrybinę energiją panaudoja kalėdinių puošmenų gamybai.
Užsakymų nespėja pildyti
Su Evelina kalbamės jai besisukant rūpesčių rate. Moteris ne tik suspėja į Biržus nuvežti savo tetą, pasirūpinti mama, bet ir su kaimyne, bendruomenės pirmininke Simona Žekoniene skuba aptarti, kaip Kalėdoms puoš bendruomenės namus. Evelina jaučiasi įsipareigojusi, nes yra bendruomenės tarybos narė.
Pastarosiomis dienomis visas jos laikas skirtas kalėdiniams papuošimams gaminti. Juos moteris parduoda savo nuolatiniams ir naujiems klientams.
Pašnekovė sako paprastai nevažiuojanti į turgų. Jau įprasta, kad į jos namų kiemą suka automobiliai, ateina miestelėnai. Jie žino, kur rasti iš natūralių medžiagų gamintų papuošalų Kalėdoms. Evelina turi užsakymų ne tik iš Biržų, bet ir didmiesčių. Sako, darbų kartais nespėja net nufotografuoti – taip greitai pagaminti jie iškeliauja.
Šiemet moteris ketina vykti į mugę Rokiškio dvaro rūmuose. Ten ji prekiaus su drauge Lina, kuri gamina puikius obuolių sūrius.
„Jei nieko neveiktume, reikėtų registruotis darbo biržoje ir pašalpų prašyti. Dabar duonai užtenka mano darbų“, – džiaugiasi moteris.
Darbams panaudoja ir žvakides iš Anglijos
Šiais metais ypač populiari Evelinos kuriama naujovė – ant langų kabinami papuošimai. Jie yra iš natūralių medžiagų – kankorėžių, sėklų, lininių siūlų. Žvaigždžių, mėnulio formos papuošalai gali spindėti – kai kurie apipinti lemputėmis.
„Yra siekiamybė, kad visi mano darbai būtų, kiek įmanoma, natūralūs ir ekologiški“, – sako moteris.
Įvairiausių rūšių kankorėžių ji prisirinko nuo Papilio miestelyje augančių medžių. Šakų gavo iš kertamų griovių, o eglių šakelių – iš miške iškirstų biržių. Sako, norinti, kad viskas, iš ko ji gamina, būtų tvaru ir nekenktų aplinkai.
Moteris pamėgo kompozicijoms naudoti dukros iš Anglijos sendaikčių parduotuvių nupirktas žvakides. Vainikams gaminti gali tikti ir, pavyzdžiui, senovinė pečiaus rinkė. Ją apipynus šienu, apdėliojus kankorėžiais išeina puikiausia kompozicija. Ir dar su paslaptimi.
Eglutę puošia per Kūčias
E. Juodelienė sako, kad Kalėdų eglutė jų namuose yra puošiama tik Kūčių vakarą. Taip ji įpratusi nuo vaikystės.
Kūčių dieną su tėveliu važiuodavo į mišką, ten ji kūrendavo laužą, o tėvelis ieškodavo eglutės. Vėliau grįžus į namus eglę su tėveliu puošdavo, o mama gamindavo Kūčių vakarienę.
Eglutė Evelinos šeimoje puošiama kelių kartų naudotais ir išsaugotais žaisliukais.
Šeimos tradicijų laikosi ir iš Kauno šventėms grįžtančios suaugusios jos dukterys, ir devynmetė pagrandukė, Papilio mokyklos moksleivė.
Pašnekovės šeimoje per šventes dovanojama daugiausia tai, kas reikalinga. Moteris džiaugiasi iš dukterų sulaukusi, pavyzdžiui, bulvių tarkavimo mašinos, nes senoji buvo sulūžusi. Mama pažadėjo sugrįžusioms paviešėti dukroms prigaminti cepelinų…
O štai draugei ji kartą padovanojo savo rankomis gamintą skanėstą – su kmynais, spanguolėmis, morkomis raugintų kopūstų kibirą… Ši geru žodžiu Eveliną minėjusi kelis mėnesius – kol ant jos su šeimos stalo užteko nuostabaus skonio raugintų kopūstų.
