Aikštėje prie Biržų reformatų bažnyčios statytas tualetas ilgą laiką buvo negailestingos kritikos objektas. Dabar šis objektas tapo žmonių išgyvenimui svarbiu statiniu, nes sudegė medinio daugiabučio namo lauko tualetas. Išviete vadinamas statinys yra netoli Širvėnos ežero, šalia turistų lankomo kultūros paveldo objekto.
Kokios kultūros paveldas sudegė?
Praėjusio pirmadienio vakare ugniagesių pajėgos dirbo Biržų senamiestyje. Degė J. Bielinio 3 namo kieme esantis lauko tualetas. Medinis statinys degė atvira liepsna ir sudegė. Tereikia dėkoti gamtai, kad tuo metu nebuvo vėjo ir ugnis nepersimetė į šalia esančias medines malkines bei sandėliukus.
„Sudegė kultūros paveldas“, – su ironija tarstelėjo vienas ugniagesys. Anot jo, tokių statinių pagal Europos Sąjungos direktyvas mieste jau seniai neturėjo likti.
Gaisras kilo dėl nuorūkos, įmestos į tualete esantį šiukšlių kibirą.
„Mano sūnus rūko, įmetė nuorūką gerai neužgesinęs, tai laimė, kad neištiko baisus gaisras“, – kalbėjo susirūpinusi moteris. Ją ir kaimynes kamavo ir kitas klausimas, susijęs su gamtinių reikalų atlikimu.
Lauko tualetu naudojasi medinio namo šešių butų gyventojai.
„Tai gerai, kad tas miesto tualetas netoli. Na tas, kur prie raudonosios bažnyčios“, – sakė po gaisro kitai dienai išaušus kalbintos moterys.
Ar reikalui prispyrus lengva spėti į gražuolėje aikštėje esantį modernų ir patogų tualetą, kitas klausimas. Juolab kad gaisrą patyrusio namo kai kurios gyventojos nebejaunos, kamuojamos ligų.
Vandentiekis ir kanalizacija – šalia, o vanduo ir tualetas lauke
Medinis J. Bielinio g. 3 namas tvarkingas ir senamiesčiui gėdos nedaro. Visi šeši butai privatūs, o jų gyventojos rūpinasi ne tik išpurentomis daržiuko lysvėmis, palangės bei kiemo gėlynėliais.
Regina ir Stasė sakė besistengiančios, kad žolėje neskendėtų, piktžolėmis neapželtų ir šalia esančio seno rūsio prieigos. Pasak moterų, šito rūsio apžiūrėti nuolat eina ekskursijos. Jų apsilanko net po kelias per dieną. Kad objektas lankomas, tvirtina ir ekskursijas vedantis aplinkosaugininkas Dalius Mikelionis.
Tas turistų lankomas rūsys yra šalia minėto daugiabučio, Baltąja vaistine vadinamo pastato kieme.
Su asmeniniu Jonušo Radvilos gydytoju, pakviestu prižiūrėti Biržų tvirtovės atstatymo darbų, siejamas pastatas yra valstybės saugomas regioninio lygmens kultūros paveldo objektas. Rūsys su unikaliais kryžminiais skliautais Savivaldybės prašymu 2018 m. paskelbtas kultūros vertybe. Jį kartu su pastatu planuojama atstatyti ir pritaikyti visuomenės reikmėms. Prašant paskelbti rūsį kultūros vertybe ir kviečiant komisijas bei ekspertus, rūsys Biržų seniūnijos rūpesčiu buvo iškuoptas.
Dabar gi, pasak daugiabučio namo moterų, Baltosios vaistinės ir rūsio aplinkai trūksta seniūnijos dėmesio – nešienauta žolė nerodo rūpesčio kultūros paveldu.
Ką apie turistų lankomo objekto aplinką sako matoma medinė lauko išvietė ir į ją traukiantys žmonės, klausimų neturėtų kilti.
Nusipirko klozetus, kriaukles, o patogumų nesulaukia
J. Bielinio gatvėje yra ir vandentiekio, ir nuotekų tinklai. Tačiau daugiabučio namo tualetas kieme, vandenį žmonės nešasi iš lauko šulinio. Gyventojai sako, kad gatvėje pagaliau nutiesus vandentiekio tinklus jie nudžiugo, kad šitie patogumais ateis ir į jų būstus.
Dar 2023 metų rugpjūtį gyventojai su UAB „Valmis“ sutarė dėl galimybės atlikti darbus. Aptarta ir kaina. Nuotekų ir vandens įvadus į namą „Valmis“ atliktų už 4198,7 Eur.
„Darbai skaičiuoti su iškėlimu iš grindų. Prietaisų įjungimas neįeina“, – rašoma komerciniame siūlyme.
„Kas žino, kiek dabar tai kainuos, nes visos medžiagos pabrango. O „Valmis“ darbų vis negali atlikti dėl to, kad savivaldybė kažko nepasirašo“, – aiškino moterys situaciją. Jų manymu, įmonė su Savivaldybe nesusitaria dėl archeologinių kasinėjimų apmokėjimo.
„Ta archeologija kainuotų 5 tūkstančius eurų. Tačiau mes dar papildomai po tūkstantį eurų prie darbų mokėti nebeįstengtume“, – kalba vienišos moterys. Sako, kad vienų vyrai anapilin iškeliavę, kitų savaip gyvenimas susiklostęs.
Pagal išgales moterys rūpinasi buitimi ir stengiasi, ką tik gali, susitvarkyti pačios.
Štai ir dėl tualeto pačios skubėjo į Savivaldybę. Sako, geltonojo pastato trečiajame aukšte išgirdusios, kad būstai ne Savivaldybės, todėl dėl tualetų reikėtų kreiptis į įmonę „Mano būstas“.
Moterys nuskubėjo, kur patarta. Ir pirmadienį, apie 14 valandą, J. Bielinio gatvės 3 namo kieme jau stovėjo ryškus biotualetas.
„Ką tik atvežė. Tai už jį mokėsime „Mano būstui“. Sakė, priskaičiuos už patarnavimus“, – džiaugėsi moterys, kad nebereikės lakstyti į miesto aikštę.
Tačiau rūpestis dėl neįgyvendinamos svajonės – turėti tualetus bute – neišnyko.
Neturi svertų, siekia lygybės ir teisybės
Savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė patvirtino, kad problema dėl archeologijos tyrimų yra. Jos žiniomis, tai kainuotų 5 tūkst. Eur.
Be archeologijos kasinėjimo darbai senamiesčio zonoje negalimi. Darbus atliksianti bendrovė „Valmis“ šią sumą turi traukti į sąmatą, o namo gyventojams darbai tokiu atveju pabrangtų kone iki 10 tūkst. Eur.
„Dabar rengiamas projektas. Tikimės, kad Savivaldybė ras būdų prisidėti – padengti išlaidas archeologijai“, – sakė ŠR kalbintas UAB „Valmis“ direktorius Almantas Vacelis. Anot jo, vis tik reikėtų atsižvelgti į daugiabutyje gyvenančių žmonių galimybes ir sykiu padėti miestui atsisakyti lauko būdelės.
Direktorė J. Bagamolovienė tikina, kad šiuo metu Savivaldybė neturinti jokių svertų, kuriais remiantis būtų galima padengti archeologinių tyrimų išlaidas. Administracijos vadovė suprantanti, kad minėtame name gyvenančių žmonių finansinės galimybės ribotos, tačiau pagalba jiems esą būtų neteisinga kitų žmonių atžvilgiu.
Ar Savivaldybės prisidėjimas prie archeologinių tyrimų nebūtų teisingas žingsnis aplinkosauginiu ir kultūriniu požiūriu Radvilų mieste, klausimas atviras. Pasak direktorės J. Bagamolovienės, apie tai būtų galima svarstyti žiūrint į ateitį.
Kiek toji ateitis, kurios horizonte jau nebėra lauko išvietės, dar toli, priklauso ir nuo paprastus žmones mylinčių politikų.
