
„Atsikeli rytą, dantys neskauda, tai ko į tą Panevėžio miesto odontologijos polikliniką eiti? O gal Rūtos fotografijų „paveizėti“?“ – toks buvusio biržiečio Daliaus Gužausko įrašas „Facebook“ profilyje apie žmonos Rūtos – taip pat biržietės – fotografijų parodą sukėlė smalsumą. Ir ką gi tie du biržiečiai veikia Panevėžy? Kokių kadrų savo fotografijoms ieško gydytoja odontologė Rūta? Ar tuose kadruose yra biržietiškų vaizdų? Apie tai ir kalbėjomės Biržuose, kur Rūta ir Dalius – labai dažni svečiai.
Kibirkštis įsižiebė klasės susitikime
– Augom Biržuose, abu prie tos pačios „Svajonės“ (dabar – „Iki“) parduotuvės. Tik Dalius vienoje sankryžos pusėje, aš – kitoje. Abu lankėme tą pačią mokyklą, tą pačią klasę. Susitikdavome eidami pakeliui namo. Studijuoti Dalius išvyko į Vilnių, aš – į Kauną. Taip keliai išsiskyrė. Kibirkštis tarp mūsų įsižiebė tik vėliau, per klasės draugų susitikimą po penkerių metų, – pasakoja Rūta Gužauskienė.
Rūtą sužavėjo medicina, todėl po mokyklos baigimo pasirinko odontologės specialybę.
– Kadangi gydomoji medicina – labai platus dalykas, rinkausi odontologiją. Patekti į šią specialybę tais laikais buvo labai sunku, todėl įstoti antruoju bandymu pavyko tik į parengiamąjį kursą, o į pirmą kursą tik trečiuoju bandymu. Iki tol teko padirbėti slauge Biržų ligoninės Vidaus ligų skyriuje, ligoninėje Kaune. Tad šioje srityje turiu patirties, – sako Rūta.
Savo specialybe Rūta patenkinta.
– Nėra kitos tokios profesijos, kur žmogui taip greitai gali padėti numalšinti skausmą. Tačiau kai kurie žmonės gydytojo odontologo vis tiek bijo, o mano draugė net juokauja: „Pas kitas drauges užsukti į darbą norisi, o pas tave – nesinori“, – juokiasi Rūta.
Dalius Gužauskas studijavo inžinieriaus statybininko specialybę Vilniaus inžinerijos ir statybos institute, bet magistrantūrai pasirinko informacines technologijas. Daug metų dirbo banke, o dabar dirba IT sistemų projektuotoju Registrų centro Panevėžio padalinyje.
30 metų Panevėžyje
Nuo 1993-iųjų metų Rūta ir Dalius gyvena Panevėžyje:
– Studijų metais reikėjo rinktis, kur atlikti internatūrą: Šiauliuose, Pakruojyje ar Panevėžyje. Pasirinkau Panevėžį. Pagalvojau, kad į Biržus grįžti dar spėsiu, norėjosi pagyventi didesniame mieste. Ir taip jau daugiau kaip 30 metų esame panevėžiečiai. Čia gimė ir mūsų dukros Dominyka ir Paulina, kurios į Panevėžį grįžti nenorėjo, gyvena Vilniuje.
Meilę fotografijai įžiebė Zenonas Meškauskas
Rūtos pomėgis fotografijai gimė dar Biržuose, besimokant mokykloje. Už tai ji dėkinga žinomam Biržų fotografui Zenonui Meškauskui, kurio būrelį mokykloje lankė.
– Daug vaikų tą būrelį lankė, daugiausia – berniukai. Bet man labai patiko tame būrelyje. Visko ten išmokome: ir juostas ryškinti, ir primityviai, kaip tuo metu buvo įprasta, daryt nuotraukas. Antrasis kvėpavimas mano pomėgiui atsirado tuomet, kai užaugo dukros ir atsirado daugiau laisvo laiko, – sako Rūta.

Asmeninio albumo nuotr.
Saugo tėčio fotoaparatus
Fotografijai neabejingas kažkada buvo ir Dalius.
– Mano tėtis Vytautas Gužauskas jaunystėje bandė tapti profesionaliu fotografu, tačiau tapo profesionaliu staliumi. Dirbdamas Biržų internatinėje mokykloje ūkvedžiu, vedė ir fotografijos būrelį. Domėjausi fotografija ir aš. Tėčio fotoaparatus saugau iki šiol. Jų yra visokių: ir „Zenitas“, ir „Zorkij“, ir „Smena-2“, ir net dumblinis. Mamos namuose buvau įsirengęs laboratoriją, bet paskutines fotografijas dariau labai seniai, atsirado kitų užsiėmimų. Man ir kantrybės fotografuoti pritrūksta. Pabūnu „paparaciu“ tik kelionėse, – juokiasi Dalius Gužauskas.

Asmeninio albumo nuotr.
Paroda Šv. Apolonijos dienai
O Rūtai fotografija – sielos atgaiva.
– Labiausiai patinka fotografuoti rytais. Išvažiuoju už miesto, apsiaunu aulinius batus ir brendu pievomis, – sako Rūta.
Jos aplanke – apie 20000 fotografijų. Jose daugiausia – gamtos vaizdai. Ar yra vaizdų iš jos gimtųjų Biržų?
– Labai dažnai grįžtu aplankyti mamos, kuri dabar gyvena Pabiržėje. Prie jos namų – pievos. Tai ir braidau jomis. Ten auga tokie gražūs dumplainiai, kurių niekur kitur nepamatysi, – sako Rūta. – Žmones fotografuoti yra sunkiau. Žmogui jo portretas turi patikti, o gamta pretenzijų nekelia.
Moteris savo fotografijų jokiomis kompiuterinėmis programomis negražina, nebent apkarpo. O ir fotografe savęs nevadina. Tačiau jos talentą pastebėjo kolegos ir prikalbino surengti parodą. Fotografijas parodai Rūta atrinko pati. Jos pasirinkimui pritarė profesionalus fotografas. Nuotraukos buvo atspausdintos ant drobės ir išeksponuotos Rūtos darbovietėje – Panevėžio miesto odontologijos poliklinikoje. Parodai pasirinkta vasario 9-oji – Tarptautinė odontologų – Šv. Apolonijos diena. Tuščias poliklinikos sienas papuošė 24 Rūtos fotografijos, kuriose nufotografuota gamta įvairiais metų laikais.
– Norėjau parodą pavadinti „Metų laikai“, tačiau taip ir liko – be pavadinimo. Pacientai nustemba, kai sužino, kad fotografijos – juos gydančios gydytojos. Jie džiaugiasi, kad laukiant priėmimo smagu relaksuoti žiūrint į gamtos vaizdus, – sako Rūta.
Kelionės svetur ir į mylimiausią miestą – Biržus
Šeima taip pat labai mėgsta keliauti, o Rūta dar kartais prisimena ir vaikystėje lankytas fortepijono pamokas.
– Prie instrumento prisėdu retai, bet jis mūsų namuose yra. Kai kraustėmės iš septinto aukšto į kitą butą aštuntajame aukšte, perkraustėme ir pianiną, niekaip negalėjau jo atsisakyti. Nors dabar groju kitu instrumentu – dantų gręžimo aparatu, – juokiasi moteris.
Toliausia, kur porai teko pabuvoti užsienyje – Jungtinės Amerikos Valstijos, kur darbo reikalais vyko Dalius, o Rūta jam palaikė kompaniją. Tuomet jie dvi savaites keliavo po Ameriką.
– Atostogaujame ir Europos šalyse. Bet mūsų atostogų skoniai su Daliumi skiriasi: jam labiau patinka ramus poilsis prie jūros ar baseino, aš taip ištveriu tik vieną dieną, – sako Rūta.
Vasaromis su draugų keliautojų kompanija Rūta ir Dalius išsiruošia į savaitę trunkančias keliones po Lietuvą. Apkeliauta beveik visur. Kur nebūta? Rūta ir Dalius šiek tiek pagalvoja: Šilalėje!
Dažnai į gimtuosius Biržus grįžtantys Rūta ir Dalius sako, jog jiems Biržai – pats mylimiausias miestas. Todėl ir draugus į Biržus pakviečia.
– Atvažiavę į Biržus, draugai „alpo“ nuo grožio: ir ežeras, ir pilis, ir gamta juos sužavėjo, – sako Rūta ir Dalius.
O Dalius dar ir priduria:
– Kai tik nuvažiuojam į Kirkilų bokštą, Rūta į jį lipa. Nebežinau, kiek kartų ten buvo užlipusi.
– Tai, kad kiekvieną kartą atsiveria vis kitoks vaizdas. Niekur kitur tokio nepamatysi – tik Biržuose… O ir smegduobių niekur kitur nėra. Todėl ir norisi visiems Biržus reklamuoti, – atsako Rūta.