„1515 metų ruduo buvo neįprastai šiltas ir sausas, todėl vokiečių riteris Berndtas Kersenbrockas nusprendė nebeatidėlioti ir leistis į kelionę apžiūrėti jam paskirtų žemių. Iš Vokietijos jam reikėjo nusibelsti į Livonijos ordino pakraštį – vietovę už 38 kilometrų į pietvakarius nuo Jekabpilio (Jakobstadt), pavadintą jam suprantamu Ilzenbergo vardu. Sausas ruduo buvo puiki galimybė išvengti ilgos kelionės pažliugusiais keliais“, – rašoma knygoje „Lietuvos ženklai: Ilzenbergo dvaro istorija“.
Prabėgo daugiau nei pusė tūkstantmečio, o Ilzenbergo dvaras – vis dar didingai stūkso Rokiškio rajone, netoli sienos su Latvija. Jis ne tik prižiūrimas ir puoselėjamas, bet ir tituluojamas vieninteliu Baltijos šalyse pilnai atkurtu, ūkininkaujančiu ir tęsiančiu šimtmečius puoselėtas natūralios žemdirbystės tradicijas. Minint 510 metų Ilzenbergo dvaro jubiliejų, siūlome daugiau sužinoti apie jo istoriją, veiklas bei naująjį meno akcentą – menininkės Aušros Jasiukevičiūtės sukurtą vienaragio skulptūrą.
Matė tiek šilto, tiek šalto
Archeologiniai tyrimai rodo, kad dabartinėse Ilzenbergo dvaro žemėse žmonės gyveno jau nuo seniausių laikų. Vis dėlto, kaip jau užsiminėme straipsnio įžangoje, dvaro istorijos pradžia oficialiai laikomi 1515 metai. Įrašai rodo, kad tuo metu Ilzenbergo dvarui leno teise priklausė 615 ha savarankiškai dirbamos žemės ir 2234 ha žemės su valstiečiais.
Istorijos šaltiniai byloja, kad Kersenbrockų giminė dvarą valdė šimtmetį. 1655 metais Ilzenbergo dvarą kliudė Švedijos ir Rusijos karas. Apie tai byloja faktas, jog dvare būta trijų XVII a. patrankų, kurias 1926 metais tuometinė dvaro savininkė Livija Emilija Dimšaitė padovanojo Kauno karo muziejui. Jų kopijos įkurdintos dvaro parke.
Dar viena reikšminga data Ilzenbergo dvaro istorijoje – 1863 metai, kai jį nusipirko vokiečių kilmės inžinierius N. N. Fuchsas. Jis perstatė Ilzenbergo dvaro rūmus, kurie išliko beveik nepakitę iki mūsų dienų. 1896 m. dvaro savininku tapo LDK bajoras Eugenijus Dimša kartu su žmona Livija Majoresku – garsaus Rumunijos veikėjo, buvusio šios šalies ministro pirmininko Tito Livijaus Majoresku dukra. Žinoma, kad jie daug dėmesio skyrė Ilzenbergo dvaro interjero atnaujinimui – apstatė rūmus, suteikė jiems prabangos.
Ar kas nors liko iš Eugenijaus Dimšos ir jo žmonos palikimo? Atsakymas gali nustebinti – iki šiol yra išlikusi meškos iškamša. Tiesa, jau nebe Ilzenbergo dvare, o Rokiškio dvare. Yra pasakojama, kad pats bajoras mėgęs medžioti – meška, iš kurios padaryta iškamša, buvo jo trofėjus. Vis dėlto kita istorija byloja, jog dvarininkas tiesiog nusipirko meškos iškamšą. Kaip ten buvo iš tiesų, dabar jau niekas nepasakys – tą paslaptį saugo senieji rūmų rūsio skliautai ir šimtamečiai medžiai, augantys Ilzenbergo peizažiniame parke.
Deja, 1948 metais Ilzenbergo dvaras perėjo kolūkio „Aušra“, vėliau tapusio Onuškio tarybiniu ūkiu, žinion. Kadaise ištaigingą dvarą užliejo kolūkinė dvasia. Ji tvyrojo iki pat 1966 metų, kai dvarvietę, su neblogai išsilaikiusiais rūmais, bet pradėjusiais griūti ūkiniais statiniais, įsigijo Panevėžio „Ekrano“ įmonė. Įmonės iniciatyva 1970 metais dvaro rūmai buvo iš dalies rekonstruoti. Vis dėlto, pagalbiniai pastatai dėmesio nesulaukė.
Nuo 1992 m. dvarvietė apskritai neturėjo šeimininko: neprižiūrimi pastatai po truputį nyko, dalis ir visai sugriuvo. Į dvaro sodybą netgi buvo įsisukę vagys, kurie išnešiojo net akmeninių pastatų sienas…
Dvaras prikeltas naujam gyvenimui
„Pirmą kartą Ilzenbergo dvarą aplankiau prieš daugiau nei 20 metų. Tąsyk pamačiau krūmokšniuose ir žolynuose paskendusią vienos įmonės poilsio bazę. Vis dėlto, vietovė pakerėjo savo energetika – tarp ežerų, versmių ir šaltinių įsikūręs dvaras, kad ir apleistas, kažkuo traukė. Atrodė, kad šį jausmą turėtų patirti kuo daugiau žmonių. Nusprendžiau atgaivinti kadaise buvusį visa ko flagmaną: juk istorijos bėgyje čia buvo kultūros, ūkininkavimo, bendruomeniškumo židinys“, – viename interviu yra minėjęs dabartinis Ilzenbergo dvaro savininkas Vaidas Barakauskas.
2003 metais jis įsigijo tuomet bešeimininkį dvarą su jam priklausiusia teritorija. Prasidėjo ilgai trunkantys atnaujinimo ir atstatymo darbai. 2014 metais Ilzenbergo dvaro vartai buvo atverti visuomenei. Dvaras tapo vienu patraukliausių kultūrinio turizmo objektų Lietuvoje. O dvaro ūkis garsėja kaip vienintelis Baltijos šalyse pilnai atkurtas ir tęsiantis šimtmečius puoselėtas natūralios žemdirbystės tradicijas.
Jubiliejaus proga – naujas meno kūrinys
Šiandien Ilzenbergo dvaras yra ne tik istorinis paveldas, natūralios žemdirbystės tradicijų erdvė, bet ir tikrų tikriausia kultūros oazė, kasmet lankytojams pasiūlanti daug įdomybių. Minint 510 metų jubiliejų, dvaro hole iškilo naujas menininkės Aušros Jasiukevičiūtės kūrinys.
Į A. Jasiukevičiūtę Ilzenbergo dvaro komanda kreipėsi prieš kelerius metus – jos buvo paprašyta sukurti vienaragio skulptūrą, kuri galėtų papuošti ne ką kitą, o dvaro holą – vietą, kurioje, kaip jau pasakojome, kadaise stovėjo meškos iškamša.
Vienaragis pasirinktas ne atsitiktinai. Šis mitinis arklys su vienu ragu simbolizuoja tyrumą, dvasią ir taurią meilę. Jis siejamas su Mergele Marija, vaizduojamas kaip Šv. Justinos palydovas. Tikėta, kad vienaragio ragas turi priešnuodžių. Įvairios odės, analai ir geradarių biografijos teigia, kad vienaragis – gėrio pranašas. Netgi gausybės rago koncepcija susijusi legendomis apie vienaragį.
Skulptorė neslepia – iš pradžių ji kiek sudvejojo, netgi siūlė užsakovams apsvarstyti kitokias meno kūrinio alternatyvas. Tačiau vėliau apsigalvojo ir nusprendė, kad tikras menininkas turi priimti iššūkius ir ėmėsi darbo. Įdomu tai, kad iš pradžių skulptūrą buvo sutarta pabaigti per metus. Vis dėlto menininkė atvirauja – tuomet ji neįvertino darbo apimties. Visas procesas gerokai užsitęsė, tačiau po beveik ketverių metų, Vienaragis pristatytas Ilzenbergo dvaro lankytojams. Simboliška, kad dienos šviesą jis išvydo minint 510 dvaro jubiliejų.
Skulptorė A. Jasiukevičiūtė pasakoja, kad pradėjusi domėtis vienaragio simbolika, ji atrado, kad šis mitologinis gyvūnas savyje talpina ne tik taurumo ir skaistybės konotacijas, bet ir vyrišką veržlumą, suvaldytą laukinę prigimtį. Tai inspiravo kūrybą. Vienaragis lietas iš bronzos: skulptūrą sudaro 14 atlietų dalių, kurios sujungtos į vienį. Kūnas ažūrinis, galva, kojos – monolitiniai. Skulptūra dekoruota pusbrangiais ir brangiais akmenimis, kai kurios jos dalys – paauksuotos.
Menininkė vaizdingai įvardina savo sukurtą skulptūrą kaip polifoninę muziką. Viena melodija – estetika. Ji skirta žmonėms, kurie iš meno tikisi grožio. Kitos melodijos – konceptualesnės, jos pasakoja istorijas. Menininkė neslepia, kad skulptūroje ji paslėpė ne vieną simbolį, liudijantį apie mūsų krašto istoriją, kultūrą, gamtą. Taip meno kūrinys dar labiau priartėja prie Ilzenbergo dvaro šaknų – juk nuo seno jis žinomas kaip ūkinę veiklą vystantis dvaras, kuriame niekada netrūko kultūros apraiškų. Pasak skulptorės, šis Vienaragis turėtų pergyventi tiek ją pačią, tiek, galbūt, dvarą. Todėl viena iš jo misijų – pasakoti mūsų istoriją ateities kartoms.
100 kg svorio ir 1,6 metro aukšto (su postamentu – 2,8 metro) skulptūra ne tik papuošė dvaro interjerą ir nuo šiol džiugins lankytojus, bet ir suteiks minčių tiems, kurie mėgsta į meną žvelgti kaip į tekstą – atkasti sluoksnius, atrasti skirtingas perspektyvas, įsigilinti į jo pasakojamas istorijas. Vienaragis tapo puikiu 510 metų dvaro jubiliejaus įamžinimu.
Išvysti naują skulptūrą ir paminėti gražų jubiliejų į Ilzenbergo dvarą pakviesti garbingi svečiai – Rokiškio savivaldybės atstovai, Ilzenbergo dvaro partneriai, Rumunijos ambasados atstovai. Renginio programoje – sveikinimo kalbos, ekskursija po dvarą ir dvarvietę, plaukimas eKatamaranu, vaišės ir pianistės Alexandra Calalb (Rumunija) koncertas. Tai – jau devintasis koncertas iš ciklo „Livija Majoresku – Dimšienė“. Jubiliejaus šventė gražiai atspindi Ilzenbergo dvare gyvuojančią tradiciją jungti istoriją su kultūra, praeitį – su dabartimi, o vietos paveldą – su tarptautine draugyste.
Didelis pasiekimų ir nuopelnų sąrašas
Švenčiant 510 metų Ilzenbergo dvaro jubiliejų, verta bent trumpai aptarti pagrindines jo veiklas ir pasiekimus. Per pastaruosius 22 veiklos metus, nuo tada, kai Ilzenbergo šeimininku tapo Vaidas Barakauskas, dvarvietė gerokai užaugo. Šiandien tai tarytum mažas savarankiškas miestelis, kuriame lankytojai gali rasti nakvynę, maisto, skirtingas ekskursijas, edukacijas ir degustacijas ar tiesiog išskirtinę ramybę gamtos apsuptyje. Dvare vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, organizuojamos privačios šventės.
Svečiams siūloma galimybė paplaukioti po Ilgio ežerą eKatamaranu, sužinoti apie dvaro architektūrą ir istoriją, susipažinti su dvaro gyvūnais, ūkine veikla, vyndarystės principais. Čia netrūksta veiklų įvairaus amžiaus lankytojams: tiek patiems mažiausiems, tiek suaugusiems.
Dvare su didele meile tęsiamos natūralios žemdirbystės tradicijos. Čia plyti daugiau nei 500 ha dirbamų laukų ir ganyklų plotas, didžiuojamasi itin gausiu viename ūkyje ekologiškai išaugintų ir rankomis pagamintų natūralių produktų pasirinkimu, pastatyta net 20 įvairiausios paskirties ūkinių statinių ir veikia 8 gamybos cechai: pieninė, mėsos cechas, universali maisto gamybos virtuvė, pakavimo cechas su sandėliais, rūkykla, birių produktų pakavimo cechas, vyno gamybos cechas ir medaus cechas.
Per savo veiklos metus Ilzenbergo dvaras įkūrė 50 darbo vietų kaimo vietovėje, toli nuo visų didžiųjų miestų, visiškai plyname lauke. O dvare veikiančios įmonės kasmet sumoka daugiau nei 450 tūkst. eurų į valstybės ir savivaldybės biudžetus mokesčių pavidalu.
Už savo darbus Ilzenbergo dvaro ūkis apdovanotas „Baltiją tausojančio ūkio“ titulu. Pasiekimų yra ir daugiau: dvaras yra įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą, taip pat yra pelnęs „Autentiškai atkurtas“, „Už darnią plėtrą“ ir „Lankomiausia kultūrinio turizmo vieta“ nominacijas.
(Užs. Nr. 3678-5)
