Į redakciją kreipėsi Geidžiūnų kaime gyvenantis Laimutis Grubinskas, pasipiktinęs dėl šviesolaidinį kabelį tiesusios įmonės iškastos ir nesutvarkytos jo prižiūrimos šalikelės. Pradėjus aiškintis netvarkos priežastis, atsirado daug gyventojams neatsakytų klausimų apie šį projektą, kurį kai kas net pavadino paslaptingu. Taip sutapo, kad būtent šiomis dienomis viešojoje erdvėje pasklido Susisiekimo ministerijos išplatintas pranešimas apie labai sėkmingą „Itin spartaus ryšio infrastruktūra“ projekto įgyvendinimą. Būtent su šio projekto vėliava ir buvo tiesiamas šviesolaidis Geidžiūnuose.
Galime pasidžiaugti, jog Lietuva turi vieną geriausių interneto aprėpčių ir spartos rodiklių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Vertinant 5G ryšį, juo padengta apie 95 proc. šalies teritorijos. Šiuo rodikliu Lietuva lenkia daugelį Vakarų Europos šalių, Skandinaviją, Japoniją ir JAV. Senesnio 4G ryšio aprėptis siekia apie 98 proc. teritorijos. Šviesolaidinis internetas pasiekia apie 62 proc. visų šalies būstų.
Taigi, internetas veikia praktiškai visur, tačiau jo sparta yra labai nevienoda. Didžiausią spartą ir stabilumą užtikrina šviesolaidinės ryšio linijos, todėl dedamos pastangos jų tinklą plėsti.
VšI „Plačiajuostis internetas“ – Susisiekimo ministerijos įkurta įstaiga, jau daugiau nei du dešimtmečius valdanti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą bei vykdanti jos plėtros projektus. Jau minėtas ES lėšomis vykdomas „Itin spartaus ryšio infrastruktūra“ projektas skirtas suteikti itin spartaus interneto prieigą ugdymo, medicinos, kultūros įstaigoms, verslo subjektams, esantiems komerciškai nepatraukliose Lietuvos vietovėse, kitaip tariant, atokesniuose kaimuose. Dar buvo atsižvelgiama, ar šie objektai yra vadinamosiose baltose zonose, kuriose mobiliojo interneto sparta yra minimali.
Kasė, bet nesutvarkė
Geidžiūnai atitiko projekto reikalavimus ir pateko į atrinktų objektų sąrašą.
Praėjusiais metais UAB „EnergoLT“ paklojo per kaimą kelio pakraščiu šviesolaidinį kabelį. Didžioji linijos dalis klota atviru būdu, kasant tranšėją.
Anot L. Grubinsko, apie 100 metrų tranšėjos nutįso šalia jo namų valdos, kelio pakraštyje, kurį jis prižiūri. „Lyginau, prižiūrėjau, žolę ten pjoviau. Kai klojo, darbų vadovas šventai prižadėjo – kad viską užvers, užlygins, žolytę apsės. Dabar darbai pabaigti, pinigai gauti, o niekas nepadaryta. Tas pats ir kitame kaimo gale, kur prie namų kasė“, – sako L. Grubinskas.
Iš tiesų tranšėjoje žemė suslūgo, atsivėrė griovys, stūkso supiltos ir neišlygintos grunto krūvos.
Ketvirtadienį pavyko susisiekti su UAB „EnergoLT“ darbų vadovu Mindaugu Žukausku. Jis sakė, jog Geidžiūnuose tikrai pernai buvo dirbta. „Mes turėjome labai daug panašių objektų visoje Lietuvoje. Atėjo pavasaris, visi pradėjo skambinti ir skubinti. Tiesiog nespėjame vienu metu visur“, – sakė vyras. Jis stebėjosi, kodėl gyventojai kreipiasi į spaudą, o ne tiesiai į juos. Pasak M. Žukausko, jau kalbėta su kita pretenzijų turinčia Geidžiūnų gyventoja, sutarta dėl galimo trūkumų šalinimo laiko. Vadovas pažadėjo, kad tuo pačiu metu bus sutvarkyta ir L. Grubinsko nurodyta kabelio trasos atkarpa.
Rajono savivaldybė tokiems darbams išduoda žemės darbų leidimus. Anot Žemės ūkio skyriaus inžinieriaus melioratoriaus Rimanto Šikšnio, su VšI „Plačiajuostis internetas“ infrastruktūros plėtros rangovais bėdų būta ir anksčiau. Anot specialisto, geriausia, kai žmogus ar bendruomenė Savivaldybei parašo raštą ir nurodo rangovų paliktus trūkumus ar padarytą žalą. Tokio rašto pagrindu Savivaldybė kreipiasi į „Plačiajuostį internetą“, reikalaudama trūkumus pašalinti. Pasak R. Šikšnio, „Plačiajuostis internetas“ į tokius reikalavimus paprastai geranoriškai atsiliepia, taip pat yra atsiunčiami darbuotojai trūkumams ištaisyti.
Neaiški objektų atranka
Kalbant su L. Grubinsku paaiškėjo įdomus dalykas. Pasirodo, šviesolaidinis kabelis nutiestas ir gigabitinis internetas pasiekė tik dviejų kaimo gyventojų namus.
„Skambino ir man, klausinėjo, ar nenoriu greito interneto. Pirmiausia paklausiau, kiek man tai kainuos. Į šį klausimą man atsakyti negalėjo, todėl atsisakiau“, – sakė vyras. Norinčių turėti greitą internetą kaime buvo ir daugiau, tačiau jiems buvo atsakyta.
Panašu, kad komunikacinės bėdos šį procesą lydėjo nuo pat pradžių. Geidžiūnų seniūnaitijos seniūnaitė Kristina Pakalnienė su šiuo projektu susidūrė dar 2022 metų balandį. Moteris sakė tiksliai jau nebeprisimenanti, kaip projektuotojai ją susirado. Tačiau ji sutiko padėti surinkti internetą norinčių įsivesti gyventojų kontaktus, taip pat namų fasadų nuotraukas ar sklypo planus, iš kurios pusės turėtų būti pratiestas interneto įvadas.
Tokių norinčių greitesnio interneto gyventojų, anot K. Pakalnienės, atsirado keliolika, tarp jų ir ji pati. Šių žmonių kontaktus ji perdavusi projekto rengėjams UAB „Starkodas“. Apie kokią nors norinčiųjų atranką, kriterijus ar projekto paskirtį kažkokiai gyventojų grupei jokių žinių iš projektuotojų nebuvo.
VšI „Plačiajuostis internetas“ svetainėje UAB „Starkodas“ rengtame investicijų projekte „Itin spartaus ryšio infrastruktūra“ yra nurodytas tikslas – užtikrinti prieigą prie gigabitinės spartos plačiajuosčio ryšio socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams. Tačiau apie atrankos metodiką, reikalavimus subjektams ir panašius dalykus ten nekalbama.
Kokiais kriterijais remiantis ir kokiu būdu buvo įvertinti pareiškėjai Geidžiūnuose, visiškai neaišku. Jau minėtas L. Grubinskas sakė tikrai būtų sutikęs turėti greitą interneto ryšį, tačiau jam niekas neatsakė, kokiomis finansinėmis sąlygomis jis bus įvestas.
Seniūnaitė K. Pakalnienė sulaukė skambučio iš VšĮ „Plačiajuostis internetas“ vadybininkės. Po pokalbio moteris gavo elektroninį laišką, kad jos ūkis socialinę ir ekonominę pažangą skatinančios veiklos nevykdo ir yra išbraukiamas iš projekto objektų sąrašo.
Tuo tarpu Geidžiūnų bendruomenės pirmininkė Regina Karosienė, taip pat norėjusi šviesolaidinio ryšio, sakė nesulaukusi jokio skambučio, paklausimo ar kitokio ženklo.
Slaptas projektas
Seniūnaitė K. Pakalnienė bandė sužinoti, kokiais kriterijais remiantis buvo pasirinkti vieni ar kiti naujos infrastruktūros objektai, į ką turi būti orientuota jų veikla, pagal kokius dokumentus nustatomi veiklos vykdymo kriterijai. Jokio atsakymo į UAB „Starkodas“ bei VšĮ „Plačiajuostis internetas“ išsiųstus laiškus K. Pakalnienė negavo.
„Nuo pat pradžių viso šio reikalo komunikacija buvo sudėtinga, kažkoks užslaptintas projektas. Pradžioje buvo užtikrinta, kad visi gaus internetą, o pasirodo, kad beveik niekas. Kam tada reikėjo žmonių duomenis rinkti? Todėl jie pagįstai pyksta. Kita vertus, niekur nepavyko rasti atrankos metodikos ir vertinimo kriterijų, nors paprastai ES finansuojamuose projektuose jie labai aiškiai skelbiami“, – stebėjosi K. Pakalnienė.
Vienintelis guodžiantis dalykas yra tas, kad šviesolaidinis kabelis atėjo į kaimą. Vadinasi, atsirado techninės galimybės plėsti tinklą ir prie jo jungti kitus interneto vartotojus. Tačiau kas, kada ir už kiek tai padarys?
