VASARA LYG BŪGNAS
Viduvasarį įsiklausau į vasarą lyg į didelį būgną.
Jo įtemptos odos neliečia būgnininko lazdelės, tačiau ja šokinėja žiogas, nukrenta pirmi geltoni lapai, jame lyg veidrodyje atsispindi rudens spalvą įgaunantys laukai.
Ir iš toli – iš labai toli – o iš tiesų visai čia pat – ataidi ta graudi, verianti dar vienos vasaros baigties melodija – lyg smuikas, lyg mėlynas (sic!) saksofonas, o būgnininkas Rudens Vėjas jau lyg sulėtintame filme kelia lazdeles aukštyn, sapnuodamas jų smūgį į vasaros būgno odą.
Vasara kris kaip didelis geltonas lapas nuo vieno horizonto iki kito, ir su ja kris tavo gyvenimo dienos, kaip krito ir po visų kitų vasarų.
Bet šiandien esi ir vasara, ir būgnas, ir žiogas, ir saksofonas mėlynas; groju juo tą melodiją groti visai nemokėdamas…
KUBA. AEROUOSTAS
Žiūriu ispanų-kubiečių filmą; veiksmas vyksta Havanoje, ir staiga išlenda iš atminties kiti vaizdai, kitas laikas.
1990-ieji. Ką tik paskelbta atkurtoji Lietuvos nepriklausomybė. Skrendu į pirmą užsienio kelionę – iš Maskvos per Meksiką į San Franciską, Kaliforniją… Tada visi skrido kur kas kaip galėjo, daug kas paknopstom bėgo iš sovietijos kraštų. Lėktuvas nusileido Havanos aerouoste, kur turėjom keletą valandų.
Kas įstrigo? Tvankuma (jau buvo birželis), be abejo, palmės ir Fidelio plakatai patalpose, o labiausiai – tarp lėktuvų pakilimo takų tokie statiniai, primenantis iš betono blokų pastatytas sovietines autobusų stoteles, tik didelėsnes…
O ant jų stogų – smėlio maišais apkrauti kulkosvaidžiai… Daug tų „stotelių“, maišų ir kulkosvaidžių, laukiančių plėšraus supuvusio kapitalizmo klastingo antpuolio, kurio taip ir nesulaukė…
Įtariu (o gal jau ir esu tikras), kad niekada jau nebūsiu Kuboje, kurioje iš esmės ir nebuvau.
KAIP KORTA
Nuovargis kartais iškrenta kaip… korta.
Ir žinai, kad su šita korta nieko neišloši, kiek blefuotum gyvenimo pokeryje.
Nuovargis kartais akumuliuojasi nuo pačių keisčiausių ir tolimiausių dalykų, įvykių, patyrimų, minčių, sėkmių ir nesėkmių, ir etc.
Tai ne tas nuovargis, kai išsimiegi ir vėl leki kaip lėkęs.
Tačiau jei jauti šį ar kitą nuovargį, tebesi kelyje ir visi šansai tai įveikti.
Dar gabalėlį kelio ir nuovargį.
Nesvarbu, kad galbūt tik iki kito nuovargio.
