MAGAS
Nesapnavau.
Tiesiog vaizdas iškilo akyse.
Magas, apsivyniojęs kelią aplink kaklą ir krūtinę – lyg senųjų tikėjimų žynys žaltį/gyvatę, eina tuo pačiu keliu.
Kažkas tokio, kaip piešia/tapo Stasys Eidrigevičius…
Ir tas magas – ne aš, nors galbūt norėčiau juo būti.
UŽ ŠITĄ NETOBULĄ LAISVĘ
Kas meldžiasi, turėtų melstis; kas nesimeldžia – džiaugtis kitaip.
Už šitą netobulą mūsų laisvę. Nes tobulų laisvių nebūna.
Ir laisvose ar laisvesnėse santvarkose dar iškyla ir asmeninės laisvės problema.
Tačiau melstis ir džiaugtis reikėtų už šią netobulą laisvę, kurią turime.
Kad mums dieviškai/velniškai/stebuklingai pasisekė ištrūkti iš raudonosios imperijos plačiai prasivėrusių nasrų. Žinoma, ne be mūsų bendrų pastangų.
Karas Ukrainoje – jau beveik metus.
Visos iliuzijos dėl raudonosios imperijos mutacijų dėl geresnės Rusijos – žlugo. Su visam.
Tik paskutinis postsovietinis idiotas šiandien gali sakyti, kad „prie ruso buvo geriau“…
Tik paskutinis idiotas gali neremti Ukrainos kovoje su dar neregėtu fašizmu: kai tikrieji fašistai užpuola kitą šalį, šaukdami, kad naikina… „fašistus“… Užtenka pažvelgt į spaudoj šmėžiojančius rašistų vadų ir vadukų, ideologų snukius, kad viską suprastum… Orkai, būtent orkai iš legendinės knygos ir filmų.
Tad kas meldžiasi, turėtų mesltis, kas nesimeldžia – džiaugtis kitaip.
Už mūsų netobulą laisvę. Kad turime tą netobulą laisvę ir galimybę ją tobulinti.
Slava Ukraini!
FILMAI
Kartais, žiūrėdamas kokį nors filmą, staiga pamatai, kaip puikiai dirba kino operatorius, ir pradedi žiūrėti į jo darbą labiau negu į to filmo siužetą.
Kaip kadruojamas filmo pasaulis, kaip „sutepamas“ fonas, kaip krenta šviesa ant daiktų, peizažų ir aktorių…
O kartais ir filmo visuma, ir aktorių vaidyba, ir operatoriaus darbas susilieja į vienio amalgamą.
Kaip reta dabar tokių filmų.
