TARŠOS LAIKAS
Bet kokie rinkimai taršos laikas.
Dažnas utopijų fontanas su paslėptu melu.
Žinant, kad to, ką žadėjai, niekada nedarysi.
Taršos laike dažnam žmogeliui/ žmogelei nelengva orientuotis.
Politikams visų balsai svarbūs ir tarp savęs lygūs – recidyvistų ir silpnapročių, filosofų ir vagių, melagių ir niekam nereikalingų tiesų kalbėtojų.
Net jei bandai išvengti tos taršos, ji vis tiek tave pasiekia iš visų medijų, plakatų, kalbų gatvėse ir parduotuvėse.
Pagaliau negali visai nesidomėti, nes turi balsuoti.
Balsuoti būtina netgi tada, kai iš anksto žinai, kad tas tavo balsas į dangų neis.
Dažniau balsuoti prieš, negu už.
Nes pasirinkimas iš politinių papūgų ir savanaudžių, o neretai ir idiotų – kartais labai menkas.
Patys įtartiniausi visada visais laikais buvo aukso kalnų žadėtojai.
Deja, niekas ir niekad nematė tų aukso kalnų, kuriuos būtų supylę/pastatę rinkimus laimėję politikai.
CITATA APIE MOKSLĄ IR ŽMONES
„Viena vertus, mokslas žmonėms, be abejo, suteikia galių, bet tuo pat metu suteikia daugiau galių ir visoms žmogaus ydoms bei silpnybėms. Mokslas gali pailginti žmonių gyvenimą ar padėti susikurti geresnes gyvenimo sąlygas, bet kartu, remdamasis mokslu, žmogus veikia tiek vienas kitą, tiek visą planetą, ir jo veikla neabejotinai daro daug didesnį griaunamąjį poveikį nei bet kada iki tol.“
Iš John Gray knygos „Šiaudiniai šunys“, Žara 2010
NETGI TADA
Netgi tada, kai tau kiauliškai nesiseka arba šuniškai liūdna, lyg būtum pririštas prie gyvenimo būdos – be vandens, be maisto – vis viena tai yra šviesos kelias, kol esi gyvas.
Net patekęs į tamsą turi šansų užčiuopti tą šviesos kelią kojomis, nors regai tos šviesos ir nesimato.
Netgi tada, kai daug kelių, liekančių už nugaros, miršta; net jų dulkių ant kojų ir gamtovaizdžių ar miestovaizdžių atmintis yra tas pats šviesos kelias.
Netgi tada.
