Ar ligoninėje gulinčiam savarankiškumo nebetekusiam žmogui negalima suteikti visų įmanomų konsultacijų, įvertinant tolesnės nuolatinės bei ilgalaikės pagalbos poreikį? Toks klausimas kyla sunkių ligonių globa ir priežiūra besirūpinantiems žmonėms.
Biržų ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus pacientų didžioji dalis – šios žemės gyventojai, tačiau nebegalintys gyventi be kitų pagalbos. Tokiems ligoniams gali būti nustatytas ne tik neįgalumo ar darbingumo lygis, bet ir specialieji poreikiai. Tai būtų pirmo ir antro lygio nuolatinės slaugos, pirmo ir antro lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai.
Ligoninėje – problema tik dėl specialistų?
Palyginus 2019-2021 metus ir 2022-2023 metus, rajone fiksuojamas išaugęs skaičius ligonių, kurie pasibaigus gydymui ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje išvyksta į globos namus.
„Apmaudu, kad fizinės negalios ligų kamuojamiems ligoniams, kurie gydomi Biržų ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje ir kuriems, pagal jų turimas ligas, tikėtina, priklausytų specialieji poreikiai, jie negali būti nustatyti. Priežastis – gydymo įstaiga neturi reikiamų specialistų“, – apie problemą kalba su ja susidūrusi biržietė.
Jos žiniomis, kaimyninio Rokiškio rajono ligoninė visiems Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje gulintiems žmonėms pajėgi nustatyti specialiuosius poreikius, jeigu pagal turimas ligas jie priklausytų. Gydymo įstaiga turi reikalingus specialistus ir organizuoja jų konsultacijas.
Pasak su ŠR kalbėjusios moters, Biržų ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius specialiuosius poreikius pajėgus nustatyti tik ligoniams, kuriems būdingos proto, psichikos ligos. Žmogus, turintis fizinės negalios ligų, po gydymo turi kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų įvertinta, ar jam priklausytų specialieji poreikiai. Akivaizdu, kad iš ligoninės išrašomo žmogaus ar jo globa besirūpinančių artimųjų laukia ilga kelionė pas konsultantus – neurologus, traumatologus ir kitus specialistus, kurių konsultacijos būtinos, kad šeimos gydytojas galėtų pildyti dokumentus dėl poreikių nustatymo.
Pacientų kelias iki konsultantų ir vertintojų
Specialiuosius poreikius nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT).
Visus tarnybai pateikiamus dokumentus ruošia šeimos gydytojai, kurie atsižvelgia į gydytojų konsultantų išvadas, o specialųjį poreikį nustato vertintojai – gydytojas chirurgas Leonidas Sologubovas, gydytoja oftalmologė Rima Šalkauskė ir vyresnioji specialistė Nida Skaburskienė.
Tačiau vertintojams NDNT medžiaga patenka su konsultantų išvadomis, dėl kurių, kaip minėta, turi rūpintis šeimos gydytojas, siunčiantis ligonį pas konsultuojančius specialistus.
NDNT Biržų teritorinio skyriaus pasiteiravus, ar į tarnybą kreipiamasi ir dėl ligoninėje gydomų pacientų, patarėja Ieva Maskoliūnaitė sakė, kad tokių atvejų yra.
Aiškėjo, kad Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje gulinčius žmones be problemų konsultuoja čia dirbantis psichiatras Aleksandras Markinas. Atskirais atvejais pakonsultuojantis ir traumatologas Dalius Jakubėnas. O štai, pavyzdžiui, dėl neurologo konsultacijų – bėda. Vienintelė ligoninės specialistė gydytoja neurologė dirba ne visu krūviu ir papildomo darbo (ligoninės slaugos skyriaus pacientų konsultacijų) atsisakanti. O insultą patyrusių ir dėl to slaugomų žmonių būklės vertinimui neurologo konsultacija būtina.Tą tvirtino kalbinti medikai.
Ligoninės administracijos pozicija – įstaiga neatlieka šeimos gydytojo funkcijų
Apie galimybę padėti ligoniams ir jais besirūpinantiems žmonėms ŠR pateikė klausimus ligoninės direktoriui Petrui Bimbai.
Klausta, ar tiesa, kad fizinės negalios ligų kamuojamiems ligoniams, kurie gydomi Biržų ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje ir kuriems, tikėtina, priklausytų specialieji poreikiai, jie negali būti nustatyti, nes esą gydymo įstaiga neturinti reikiamų specialistų. Taip pat teirautasi, ar savivaldybės įstaiga, kurioje gydomi rajono žmonės, negali padėti jiems ir ligonio artimiesiems – pasirūpinti specialiųjų poreikių vertinimu ligoninėje.
Gautas Biržų ligoninės administracijos atsakymas: „Specialiųjų poreikių nustatymu rūpinasi šeimos gydytojas, nes jis geriausiai žino savo pacientus. Šeimos gydytojas gauna visą informaciją iš gydytojų specialistų konsultantų ir stacionarinių gydymo įstaigų, todėl jis pagal teisės aktų reikalavimus sprendžia, kokias spec. poreikių indikacijas atitinka.
Į Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių siunčiami sunkios būklės ligoniai ir dažniausiai turintys lėtines ligas, kurios progresuoja, ir kuriems galbūt jau seniai turėjo būti nustatyti spec. poreikiai.
Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus pacientams yra teikiamos stacionarinės slaugos ir palaikomojo gydymo sveikatos priežiūros paslaugos pagal specialiuosius reikalavimus, skyrius neatlieka funkcijų, priskirtų šeimos gydytojams.
Besigydantiems ligoniams yra atliekamos reikalingos gydytojų specialistų, dirbančių mūsų ligoninėje, konsultacijos. Kitų reikalingų specialistų konsultacijomis rūpinasi šeimos gydytojas.
Išvykstantiems ligoniams paruošiami visi elektroniniai dokumentai. Šie dokumentai automatiškai patenka į e. sveikatos informacinę sistemą ir yra prieinami šeimos gydytojui ir pacientui.
Šiuos dokumentus šeimos gydytojas naudoja rengdamas dokumentus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai (NDNT) specialiesiems poreikiams nustatyti“.
Daug kas priklauso nuo gydytojų
Taigi specialiųjų poreikių nustatymas ligoniams, kurie iš ligoninės patenka į globos namus, daugeliu atvejų tampa kone asmeniniu šeimos gydytojų rūpesčiu.
„Kai skyriuje dirbo gydytoja Danutė Venslovienė, jokių problemų nekildavo. Ji pati eidavo pas šeimos gydytojus, tardavosi su jais, kaip padėti žmogui, kuris į globos ar savo namus išvažiuotų turėdamas sutvarkytus dokumentus dėl specialiosios pagalbos“, – sakė ŠR kalbintos, tačiau nenorėjusios būti įvardytos slaugytojos.
Specialiųjų poreikių nustatymas leidžia gauti ligonio priežiūrai ir slaugai skirtas iš valstybės biudžeto mokamas tikslines kompensacijas. Jos yra didelė parama ligonį globojantiems artimiesiems. Tuo atveju, jei žmogus prižiūrimas globos namuose, tikslinė kompensacija yra 100 procentų panaudojama dengti socialinės globos kainai globos namuose ir tai yra mažesnė našta už paslaugą mokančios savivaldybės biudžetui.
Kai kuriems ligoniams konsultantai kviečiami ir asmeniniu Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus dabartinio vedėjo L. Sologubovo rūpesčiu. Tą patvirtino ir pats gydytojas, taip pat dirbantis kaip NDNT vertintojas, sakęs, kad į globos namus vežamų pacientų visi dokumentai paruošiami ir nusiunčiami šeimos gydytojams.
„Neturim mes konsultantų, tai tiesa“, – sakė gydytojas.
Biržų šeimos gydytojų centro direktorė, šeimos gydytoja Elena Šakelienė sako, kad dėl slaugos skyriuje gulinčių savo ligonių eina, tariasi, prašo pati. Ji girdėjusi, kad specialieji poreikiai nustatomi ne tik Rokiškio, bet ir Panevėžio slaugos ligoninėse gulintiems pacientams.
Anot gydytojos, tikra bėda, kad ligoninėje nėra konsultantų, tačiau padėti žmogui galima.
„Viskas įmanoma, tereikia gailesčio ir nuoširdumo“, – įsitikinusi gydytoja E. Šakelienė.
