Biržų rajono gyventojai šį pavasarį pajuto itin didelį paršelių stygių. Telefonų skambučių sulaukia net tie ūkininkai, kurie jau daug metų motininių kiaulių neaugina – maldaujančiu balsu žmonės klausia, ar jie neturi parduoti paršelių.
Apie parduodamus paršelius nieko negirdėti ir turguose, beveik nėra ir skelbimų laikraščiuose.
Žmonių negąsdina net nurodoma kaina – 120 eurų ir daugiau už paršelį.
Gali būti, kad toks poreikis atsirado dėl to, kad afrikinio kiaulių maro (AKM) epidemijos metu daug kiaulių, tarp jų motininių, buvo sunaikinta. Dabar jau dveji metai, kai AKM atvejų Biržų rajone neberegistruojama.
Pakilus ir tebekylant mėsos kainoms daug žmonių nutarė per vasarą patys užsiauginti kiaulių ir pasiskersti savo reikmėms.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyriaus vedėjo pareigas einanti Rasa Stanevičienė sakė, kad Biržų rajone yra likę tik du oficialūs motininių kiaulių augintojai. Vienas ūkininkas, gyvenantis Smilgiuose, laiko 8 paršavedes, o Germaniškyje gyvenanti moteris – 5.
Akivaizdu, kad tiek paršavedžių neužtenka išaugusiai paršelių paklausai Biržų rajone.
R. Stanevičienė sakė, kad prieš prasidedant AKM epidemijai rajone paršavedes laikė iki 40 ūkininkų.
Per šią epidemiją sumažėjo ir kiaulių augintojų. Jei prieš tai rajone buvo skaičiuojama 300 savo reikmėms laikomų kiaulių bandų, tai dabar jų likę 59.
Biržų rajone dar yra du ūkiai, kur laikoma nuo 11 iki 100 kiaulių, per 100 kiaulių laiko 1 ūkininkas. Du ūkiai laiko daugiau nei 1000 kiaulių. Daugiausia jų – 23 000 – yra „Biržų bekone“.
