„Eisiu į darbo biržą“. Taip dažniausiai sako biržiečiai, patekę į įvairias gyvenimo situacijas. Į Užimtumo tarnybą, biržiečių vis dar įvardijamą senuoju pavadinimu, kreipiamasi ne tik netekus darbo, bet ir ieškant tinkamesnio pasiūlymo ar norint persikvalifikuoti. Ne paslaptis – kai kuriems interesantams ji reikalinga tik dėl suteikiamų socialinių garantijų. Ar visuomet sugebama pasinaudoti tarnybos teikiamomis galimybėmis įsidarbinti, klausimas atviras. Apie tai kalbamės su Lietuvos užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Biržų skyriaus vadove Eugenija Grabauskiene.
– Koks šiuo metu yra nedarbas Biržų rajone? Kaip jis svyruoja priklausomai nuo sezoniškumo?
Lapkričio 1 dieną Užimtumo tarnybos Biržų skyriuje buvo registruoti 1305 darbo ieškantieji, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Jie sudarė 9,9 procentus darbingo amžiaus rajono gyventojų.
Lyginant su 2024 metų tuo pačiu laikotarpiu, registruotas nedarbas – žemesnis 0,3 proc. punkto.
Sezoniniai nedarbo svyravimai rajone – labai ryškūs. Gegužę registruotas nedarbas pradeda mažėti, o rudens pabaigoje bei žiemos mėnesiais – auga.
– Kokių specialybių darbuotojų labiausiai trūksta? Kokiuose sektoriuose lengviausia įsidarbinti? Kiek šiais metais pavyko įdarbinti asmenų?
– Nuo metų pradžios nuolatiniam darbui padėta įsidarbinti 1068 rajono gyventojams, dar 165 dirbo ar dirba terminuotai.
Darbdaviai daugiausiai laisvų darbo vietų registravo pardavėjams, konditeriams, kepėjams, virėjams, žemės ūkio mašinų mašinistams, sunkvežimių vairuotojams, individualios priežiūros darbuotojams. Daugiausia kvalifikacijos nereikalaujančių darbo pasiūlymų buvo pagalbiniams apdirbimo pramonės darbininkams, valytojams, elektrinių komponentų surinkėjams.
Sunkiau sekėsi kineziterapeuto, ergoterapeuto, matematikos bei vokiečių kalbos mokytojų paieška.
– Kiek šiuo metu yra ilgalaikių bedarbių? Apibūdinkite, kokie tai daugiausia asmenys?
– Lapkričio pradžioje skyriuje buvo registruota 280 darbo ieškančių žmonių, kurių registracija Užimtumo tarnyboje trunka ilgiau nei 12 mėnesių.
Daugiau kaip 60 proc. jų yra vyresni nei 50 metų, dažniausiai – kaimiškų vietovių gyventojai.
– Kokie motyvai asmenų, kurie vengia darbo?
– Didžioji dalis besikreipiančių į Užimtumo tarnybą turi vieną tikslą – įsidarbinti. Žinantys, kokio darbo nori, aktyviai jo ieško ir savarankiškai.
Sudėtingiau sekasi neapsisprendusiems. Šiems klientams siūlome susitikimus su karjeros konsultantais, motyvacijos stiprinimo paslaugas.
Kelerius pastaruosius metus ryškėja tendencija, kai jauni žmonės sunkiau įsitvirtina savo pirmosiose darbo vietose. Susidūrę su pirmaisiais sunkumais darbe, išeina iš jo. Bando sėkmę užsienyje, bet dažnai grįžta ir stengiasi įsitvirtinti kitose įmonėse.
Yra atvejų, kai per metus pakeičiamos kelios įmonės. Neturintiems profesinės kvalifikacijos darbų pasiūla nėra didelė.
Tenka pripažinti, kad yra ir tų, kurių tikslas – socialinės garantijos: privalomasis sveikatos draudimas, socialinės išmokos, įvairios kompensacijos. Rugsėjo ir spalio mėnesiais stebime asmenų su negalia registracijos augimą, kai jų registracijos tikslas – socialinės garantijos.
– Ar turite įtarimų, kad kai kurie asmenys naudojasi išmokų sistema, kai padirbus kelis mėnesius išeinama iš darbo ir gaunamos išmokos, po to vėl įsidarbinama kuriam laikui ir taip žaidžiama? Ar daug tokių atvejų esate nustatę?
– Nedarbo socialinio draudimo išmoką gauna kiek daugiau nei 440 skyriuje registruotų darbo ieškančiųjų (apie 33 proc. nuo visų bedarbio statusą turinčių klientų).
Didesnė dalis išmokų gavėjų yra vyresni nei 50 metų amžiaus.
Kiekvieno žmogaus išėjimo iš darbo priežastys yra individualios: kažkas susiduria su sveikatos problemomis, kitų netenkina darbo užmokestis ar darbo sąlygos. Yra ir tokių, kuriems darbdavys pasiūlo išeiti laikinai, pažadėdamas vėl įdarbinti, kai situacija įmonėje pagerės.
Verta atkreipti dėmesį, kad, skiriant nedarbo socialinio draudimo išmoką, būtina atitikti tam tikras sąlygas. Viena iš jų – iki bedarbio statuso įgijimo dienos turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.
– Biržuose gyvenantys ukrainiečiai karo pabėgėliai sako, kad jiems nebuvo sudėtinga įsidarbinti. Tad kodėl tiek daug rajone yra ilgalaikių bedarbių?
– Aiškus savo tikslų įsivardijimas, aktyvi darbo paieška, kartais pasiryžimas vykti į kitus rajonus – pagrindinės sąlygos norintiems greitai įsidarbinti. Kiekvieno mūsų kliento situacija individuali ir tai nepriklauso nuo kilmės. Kasdien stengiamės, kad užimtumas rajone augtų, deja, ne visiems rajono gyventojams pavyksta greitai rasti naują karjeros stotelę.
– Teko girdėti kai kurių darbdavių nuostatą, kad darbuotojų nėra ko ieškoti Užimtumo tarnyboje, nes ten registruojasi tik pašalpų ieškantys tinginiai? Ar sutinkate su tokia pozicija?
– Mūsų klientai labai skirtingi tiek pagal amžių, tiek pagal įgytą kvalifikaciją ar turimą darbo patirtį.
Per 10 šių metų mėnesių 135 darbdaviai kreipėsi į skyrių ir užregistravo per 500 laisvų darbo vietų.
Visi šie darbdaviai mano, kad Biržų skyrius gali padėti sprendžiant darbuotojų poreikio problemas.
– Jei reikėtų surinkti TOP darbdavių dešimtuką, ką pirmiausia į jį įtrauktumėte?
– Kiekvienas į skyrių besikreipiantis darbdavys mums yra vienodai svarbus.
Daugiausia mūsų klientų nuolatiniam darbui šiemet įdarbino UAB „Biržų duona“, UAB „SLT Industrial Components“, UAB „Headex“, UAB „Agaras“, UAB „Tyla“, UAB „Biuro“, UAB „Biržų ranga“ ir kiti.
