Daržovės iš šeimos ūkio ir vaikų rankų. Jas siūlo šaunūs berniukai, ėmęsi prekybos pakelėje prie senelių sodybos.
Gražiomis iniciatyvomis garsėjančiame Nemunėlio Radviliškyje – dar viena smagi naujiena. Rašant apie naujos krautuvės atidarymą reikėtų sakyti, kad ji duris atvėrė. Tačiau ši krautuvėlė ypatinga. Ji be durų, o joje šeimininkauja vaikai.
Biržų gatvėje esanti radviliškiečių Gintaro ir Dalios Karosų sodyba praėjusį antradienį virto prekyviete. Užrašas ant popieriaus lapo skelbė, kad čia yra jaunųjų ūkininkų krautuvėlė.
Jaunieji prekybininkai – penkiametis Herkus ir būsimas trečiaklasis Markas. Jų sesė – būsima ketvirtokė Gabriela prekybos vietoje nesirodė.
Pasak linksmai nusiteikusios vaikų mamos Odetos Juodokienės, Gabriela daugiau rūpinosi skelbimo dizainu ir prekyvietės apipavidalinimu.
Vietą prekybai berniukai, pasak mamos, ruošė jau iš ankstaus ryto.
Pirkėjus viliojo ką tik iš daržo nuskinti agurkai, kurių buvo galima nusipirkti su visu vaikų senelio pintu krepšiu. Juk senelis Gintaras – žinomas krepšių ir puošmenų kūrėjas.
Krautuvėlės daržovių asortimente – ir gražuoliai pomidorai, česnakai, cukinijos. Kiaušinių, ir tų buvo. Ir viskas iš šeimos ūkio. Iš senelių Karosų ir mamos Odetos sodybos, kurioje ji su vaikais gyvena.
„Yra ir viena pupa!“ – pranešė Herkus, su broliu išskubėdamas pildyti gauto užsakymo – skinti krapų ir krieno lapų.
Senelis Gintaras skubėjo pildyti agurkėlių atsargas – nešė juos tiesiai iš daržo.
Jaunųjų ūkininkų krautuvėlę lankė ir česnakų pirkusi kaimynė, ir ugniagesys Rimvydas, ir pro šalį automobiliu važiavusieji.
„Mes turėsim ir bulvių, bus ir burokėlių“ , – pranešė Markas. Pasak Odetos, bulvių dar kol kas šeima pasikasanti tik sau, tačiau neilgai trukus bus galima jų ir kitiems pasiūlyti.
O kol bulvės auga ir bręsta, pats laikas gardžiuotis tikrais lauko agurkais, juos į stiklainius kimšti ar krauti į statines rauginimui. Odetos šiltnamiuose auginti pomidorai – tikras skanėstas. Ypač – pirkti iš smagių ir darbščių vaikų rankų.
Gerą nuotaiką kelia ir krautuvėlės aplinka – Karosų sodybos žaluma, senelio Gintaro pintuose krepšiuose žydinčios vasaros gėlės.
Taip ir norisi pasakyti – iki pasimatymo. Tikrai norėsime sugrįžti – bent jau ant bulvių!
