Netrukus Biržų rajono savivaldybės taryba tars žodį, kaip pervardinti S. Nėries gatvę Biržuose. Siūlomas Pakrantės pavadinimas. Ką tokio gatvės vardo parinkimas kalba apie biržiečius – jų kultūros savivoką, istorijos supratimą ir vertinimą?
Jeigu gatvės pavadinimas būtų tik identifikacinis žymeklis, turbūt dėl jo nekiltų jokių klausimų. Tačiau gatvė yra miesto socialinė, kultūrinė, istorinė erdvė ir jos vardas būna susijęs su daugybe įvairiausių dalykų. Gatvių pavadinimai leidžia daryti išvadas apie mūsų gyvenimo būdą ir požiūrį į istorijos laikmetį. Be to, gatvių vardai ne tik atspindi istoriją, bet ir ugdo, formuoja jos suvokimą bei prisideda prie būsimos istorijos kūrimo.
Spręs Taryba
Viešai paskelbta, kad jau parengtas Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl Biržų miesto S. Nėries gatvės pavadinimo pakeitimo. Minimu sprendimo projektu siūloma pakeisti Biržų miesto S. Nėries gatvės pavadinimą ir jai suteikti Pakrantės gatvės pavadinimą.
Savivaldybės tinklalapyje primenama, kad šių metų vasario 28 d. Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija pateikė išvadas, kad Lietuvos savivaldybėse esantys Salomėjos Nėries gatvių pavadinimai pažeidžia draudimą propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuose objektuose, todėl turi būti pakeisti.
Planuojama, kad sprendimo projektas dėl Biržų miesto S. Nėries gatvės pavadinimo pakeitimo bus teikiamas Savivaldybės tarybai svarstyti dar šį mėnesį.
Artimiausiu metu ketinama spręsti ir Vabalninko miesto S. Nėries gatvės pavadinimo pakeitimo klausimą.
Ši Savivaldybės informacija iškėlė klausimų, kodėl gatvę Biržuose norima pervadinti Pakrantės vardu. Kas tokį parinko? Ar neturime prasmingesnių pavadinimų? Kodėl neįamžinamos asmenybės, garsinusios Biržų kraštą šalyje ir pasaulyje?
Pavadinimą pasiūlė gyventojai
Biržų savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius „Šiaurės rytams“ teigė, kad Pakrantės vardu pavadinti gatvę siūlė miesto gyventojai.
Tokiam pavadinimui Savivaldybės vadovai neprieštaraujantys. Detalesnės informacijos dėl gatvės pavadinimo keitimo meras siūlė kreiptis į Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėją Loretą Munikienę.
Vedėja L. Munikienė patvirtino mero žodžius, kad naująjį pavadinimą siūlė miesto gyventojai. Paprašius patikslinti, kiek miesto gyventojų pageidavo gatvę vadinti Pakrantės vardu, L. Munikienė informavo, kad prašymą pasirašė 7 valdų gyventojai. Visi jie – S. Nėries gatvėje gyvenantys žmonės. Iš viso šioje gatvėje yra 9 valdos. Pasiteiravus, ar tiek žmonių parašų užtenka, kad būtų suteiktas toks vardas Biržų gatvei, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja atsakė, jog įstatymuose nėra nurodyta, kad tam reikalingos apklausos.
Anot vedėjos, gyventojų prašymas Savivaldybei buvo pateiktas 2023 m. vasarą.
Didelei asmenybei įamžinti maža gatvelė netinka
Savivaldybės paveldosaugininkas Dalius Mikelionis pritaria garsių asmenybių įamžinimui pavadinant jų vardais gatves. Tačiau jis sako, kad įžymių žmonių įamžinimui reikia ir „žymesnių“ gatvių. Jos turėtų būti ne kur nors miesto pakraščiuose ar kolektyviniuose soduose ir ne tokios mažos, kokia esanti dabartinė S. Nėries gatvė. Pastebėjus, kad Biržų centre visos gatvės turi vardus, o naujų gatvių perspektyvoje nelabai matyti ir tokiu būdu asmenybių įamžinimas vargu ar beįmanomas, D. Mikelionis paaiškino, kad galima juos pagerbti ir kitaip. Anot jo, žymius žmones galima įamžinti jų vardais pavadinant aikštes, skverus (taip, kaip įkurtas J. Meko skverelis). Paveldosaugininkas minėjo suformuotą aikštę prie evangelikų reformatų bažnyčios – jai tiktų Vasario 16-osios signataro J. Šerno vardas. O štai Vabalninke, asmenine D. Mikelionio nuomone, S. Nėries gatvei tiktų Vasario 16-osios akto signataro A. Petrulio vardas – mat ši esanti viena iš centrinių miesto gatvių.
„Gatvė nėra žmonių nuosavybė“
Biržuose įamžinimo nusipelnė daug žymių asmenybių, įvykių. Tad kodėl mes gatves norime krikštyti Pakrančių ar panašiais „prasmingais“ vardais?
„Gaila, kad Biržams pakrantė yra svarbiau už žmones, nusipelniusius visai šaliai“, – sako evangelikų reformatų kunigė, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro J. Šerno giminaitė Sigita Veinzierl.
Kunigė pastebi, kad kelių žmonių nuomonė neturėtų būti lemiama pavadinant gatves. „Gatvė nėra žmonių nuosavybė. Jos pavadinimas turėtų įprasminti daugiau nei ten gyvenančiųjų norus. Juk gatvės gyventojai keisis – šiandien gyvena vieni, rytoj gyvens kiti“, – kalba kunigė, neslėpdama pesimistinių nuotaikų dėl požiūrio į žymių žmonių įamžinimą Biržuose.
Nueita lengviausiu keliu
Biržų savivaldybės tarybos narė, muziejininkė Irutė Varzienė pasigedo daugiau pasiūlymų, svarstymų dėl naujojo gatvės pavadinimo.
„Kad keičiamas gatvės pavadinimas, tai gerai, nes Salomėja Nėris vis dėlto stipriai kolaboravo, remdama sovietų valdžią. Mano pozicija – ne pasmerkti, o suprasti ir palikti jos dramatišką likimą ir talentingą poeziją literatūros, istorijos programose, monografijose, poezijos rinktinėse. Galbūt pagaliau talentinga, paklydusi menininkė ilsėtųsi ramybėje ir nebūtų pamiršta. Gatvės, paminklai jai buvo skirti ne kaip lyrikos klasikei, o kaip tarybinei poetei.
Manau, kad reikėjo daugiau pasiūlymų, svarstymų dėl naujojo gatvės pavadinimo. Ir laiko buvo! Ten gyvenančių nuomonė – labai gerai, bet galima buvo pasinaudoti galimybe ir organizuoti platesnę apklausą – diskusiją, galbūt rasti kitą sprendimą. Tuo labiau kad viešojoje erdvėje jau buvo pasiūlymų, pvz., dėl signatarų. Tam reikia drąsos ir darbo. Kaip visada, nueita lengviausiu, neutraliausiu keliu.
Ir dar – sprendžia Taryba, klausimas ne vienadienis, projektuotinas į ateitį, bet į Tarybos narius niekas nesikreipė – jie kviečiami ten, kur reikalingi kaip statistai mero šlovei paliudyti. Apie darbines diskusijas sužinome iš laikraščių. Dabar, manau, per vėlu, – negi kas eis prieš žmonių valią? Taip, taip, įstatymas nepažeistas, žmonių atsiklausta. Bet, manau, istorinis Biržų miestas nusipelno rimtos gatvių pavadinimų – kaip įamžinimo formos – koncepcijos. Ir vėl girdžiu tą absurdišką, pasibaigusio galiojimo: „Kodėl iki šiol nėra?“
Vis prisimenu, kaip V. Montvilos gatvė buvo pervadinta Manto Kvedaravičiaus vardu: iš išdavystės, menkumo – į šviesą, humanizmą. Tai giliausioji prasmė, o ne asfaltas, ilgis, plotis, geografinė padėtis.“
