Nutariau surengti pagal mūsų kompetenciją neeilinį Teritorijų vystymo ir aplinkos apsaugos komiteto posėdį pakviečiant UAB „Biržų vandenys“ bei UAB „Litesko“ Biržų filialo atstovus. Jie pristatė aktualiausią informaciją apie rajone vykstančius bei planuojamus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros gerinimo projektus, jų apimtis ir problemas, įmonės transporto parko techninę būklę, taip pat Kaštonų katilinės rekonstrukcijos nupirktų darbų apimtis, rangovus, darbų eigą bei pasiruošimą šildymo sezonui. Tai jau buvo pribrendę reikalai, nes tiek daug paslapčių aplinkui, o ir patikrintos informacijos apie projektų eigą negali gauti, todėl norėjosi viską išgirsti iš pirmų lūpų.
UAB „Biržų vandenys“ įgyvendina projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Biržų rajono savivaldybėje“, kurio tikslas padidinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą bei kokybę. Projekto vertė 9159717,02 Eur. Rodos, tai didžiulė suma, bet ir ta neatliepia tikrosios padėties vandens ūkio srityje. Projektas galimai bus finansuojamas tik vietovėse, patenkančiose į 200–2000 vartotojų (gyventojų ekvivalento) rėžį. Aš dalyvavau ir agitavau pasinaudoti šia galimybe pasigerinant gyvenimo buitį ir kokybę šių projektų pristatymuose. Gaila, ne visos gyvenvietės pateko į „traukinį“, kitiems gal pritrūko aktyvumo (tarp jų – Obelaukių kaimas). Pastariesiems posėdyje buvo gautas patikinimas projektų eigoje atsiradus lėšų spręsti kaimo vandens ir nuotekų problemą.
Bendrovės direktorius išsakė problemą dėl pasenusio ir dažnai gendančio asenizacijos automobilio, kuriam su Savivaldybės pagalba bus ieškoma lėšų atnaujinti. Suprantama, kad nuotekų ir vandens tiekimo infrastruktūros plėtra, kompensacijų skyrimas už prisijungimą, ypač fiziniams asmenims, neturės didelės įtakos kainos mažėjimui, tą jau nieko neslėpdami patvirtino ir vandenų įmonės atstovai.
Pasigirdus informacijai šalies lygiu, kad stipriai brangs šiluma, norėjosi išgirsti iš UAB „Litesko“ Biržų filialo atstovų, kaip pavyko pasiruošti šildymo sezonui bei kaip vyksta naujos „brangios“ katilinės rekonstrukcija. Suprantama, atsakymai nenudžiugino. Gal tik daugiau atsirado tiesos iš bendrovės atstovų, kad galimai dėl padidėjusios biokuro kainos brangs šiluma apie 20 procentų. Kaip žinia, visada stengėmės ir aš pats dėjau daug pastangų, kad nors kokiu centu už kilovatvalandę rajonas mažiau už šilumą mokėtų. Tai būtų galima padaryti didinant paslaugų gavėjų skaičių (pvz., prijungiant naują sporto kompleksą ir būsimą baseiną). Tačiau esant pasaulinei kuro krizei ir po tokio biokuro kainos šuolio „siurprizo“ šilumos kainos mažinimas griūna kaip „kortų namelis“. Nežinau, kas yra negerai mūsų valstybėje: ar kainos reguliavimas Valstybinėje energetikos reguliavimo tarnyboje, ar netikusi tvarka Tarptautinėje biokuro biržoje. Kažkas nesuprantamo, kai miškai pilni paruoštos biomasės, sukrautos rietuvėse, seniai kirmija neparduotos, o biržoje kainos kosmiškai kyla. Suprantama, dabar viską nurašome kuro krizei, bet ar tai tikrai taip?
O labiausiai nustebino posėdyje išgirsta žinia, kad viešųjų pirkimų metu buvo nupirktas „ne šveicariškas, ne daniškas ar austriškas katilas“, o tikras lietuviškas. O kiek laiko man pačiam ir kitiems, besidomintiems šios katilinės rekonstrukcija, pristatymuose buvo peršamos visokios idėjos bei išsakoma kritika, kad lietuviški katilai yra prasti, niekam tikę, nepaisant, kad juos perka ir stato lietuvių, latvių, lenkų miestai, kuriuose šilumos kaina yra mažesnė vos ne dvigubai. Na, kaip sakoma, kuo nepasinaudojome, tuo nebepasinaudosime, „traukinys nuvažiavo“, bet naują katilą turėsime. Beje, visą posėdžio transliaciją galite stebėti Biržų rajono savivaldybės tinklalapyje.
Posėdžiuose nueiname vos ne iki absurdo, tiek laiko „besimurkdydami“, bediskutuodami dėl neteisingai priimto sprendimo statant B. Dauguviečio biustą, kad atrodytų, jog tai pats svarbiausias metų klausimas. Pavydas apima girdint, kaip aplinkiniuose rajonuose atsiranda kokia nors gamykla (tegul ir karinė), o ypač užsienio kapitalo. Kodėl mūsų rajonas toks nepatrauklus investuotojams? Žinau, kad Savivaldybėje vyksta susitikimai su verslininkais ir rajono valdžia, bet mes, Tarybos nariai, nelabai žinome, ką ten kalba. O gal ten reikėtų pakviesti ką nors ir iš kitų miestų, gal kas pasikeistų po daugelio metų (rajono gyventojų stipriai mažėja). Juk tik turėdami gerai apmokamų naujų darbų vietų mes klestėsime ir iš rajono neišvažiuos jauni žmonės. Ir galbūt tada vandens bei šilumos kainos mums bus nebebaisios.
Dalius Drevinskas, Biržų rajono savivaldybės tarybos narys, Teritorijų vystymo ir aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas
