Niekas negali uždrausti laisvam žmogui pliuškentis valstybei priklausančiame vandens telkinyje, neįteisintoje maudykloje. Bet pabandyti galima. Jau daug metų kalbama apie maudyklą prie Kilučių ežero užtvankos, Tylos gatvėje, Biržuose. Jos kaip ir nėra, bet ji kaip ir veikia.
Jautrios mamos pagrįstai baisisi nuo užtvankos konstrukcijų šokinėjančiais paaugliais, kiek keista, kad iki šiol niekas ten nenusisuko sprando. Būta visokių bandymų apriboti tokių ekvilibristų galimybes, tačiau jaunystė ir veržlumas visada nugalėdavo.
Nors oficialiai čia maudyklos nėra, tačiau ne vienerius metus pakrantėje stovėjo persirengimui skirta metalinė kabina.
Dabar savivaldybė nusprendė imtis gudresnės taktikos. Miesto seniūnija išgabeno persirengimo kabiną į kitą vietą, palikdama maudyklą-ne maudyklą be svarbaus atributo. Sumanymas paprastas ir įžvalgus – ne kiekvienas ryšis persirenginėti atviroje vietoje, juo labiau kai šį procesą labai patogu stebėti miesto svečiams pro kitoje gatvės pusėje esančio viešbučio langus. Nors, rimčiau pamąsčius, gal tai kaip tik yra viena iš minkštųjų priemonių, pritraukiant turistus į mūsų regioną?
Kaip ten bebūtų, kabinos nėra, mauduolių sumažėjo, bet maudymosi vieta su visomis problemomis liko. Per socialinius tinklus nuvilnijo ir net merą paklausimo forma pasiekė teiginys, kaip valdžia nemyli žmonių, nesirūpina, kur jiems ir viešbučio svečiams maudytis šiame miesto pakraštyje.
Anot savivaldybės ekologės Jurgitos Bruniuvienės, apie tai dabar svarstoma. Yra priimtas sprendimas kiek toliau nuo užtvankos įrengti valčių nuleidimui skirtą pontoninį tiltelį, tam panaudojant vieną navigaciją Agluonos upe trukdžiusio pontoninio liepto dalį. Dabar diskutuojama apie kelias vietas Kilučių ežero pakrantėje, kur būtų galima įrengti tvarkingą maudyklą, pašalinant meldus bei pripilant žvyro ir smėlio. Ar šis sumanymas greit virs realybe, kol kas dar neaišku. Tačiau, anot J. Bruniuvienės, persirengimo kabina į senąją vietą tikrai nesugrįš, o patekimas ant užtvankos bus apribotas.
