Viena seniausių ir giliai susiklosčiusių tradicijų Biržų krašte toliau tęsiama. Šią vasarą didelėje dalyje kapinių, kuriose palaidoti evangelikų reformatų tikėjimo žmonės, vyko ir tebevyksta kapų šventės. Kitose, mažesnėse, kapinėse joms susiburiama kas dvejus metus.
„Kapų švenčių esmė – prisiminti mirusiuosius, klausyti Evangelijos ir padėkoti už artimuosius, jų tikėjimo ir gyvenimo pamokas, semtis vilties ir stiprinti vieniems kitus“, – sako evangelikų reformatų kunigė Sigita Veinzierl.
Dvasininkei kapinių švenčių tradicija yra galimybė skelbti Dievo žodį platesniam ratui žmonių, nei jų susirenka bažnyčiose. Į kapinių šventes ateina ir kitų konfesijų tikintieji – evangelikai liuteronai, katalikai – ir neturėję jokio santykio su tikėjimu.
„Dievo žodis tokiu atveju pasiekia daugiau žmonių“, – džiaugiasi kunigė.
Kokios vyksta kapų šventės, priklauso nuo bendruomenės. Vienur susirenkama ilgiau pabūti, pasikalbėti, prisiminti ir pabendrauti. Kitur išsiskirstoma iškart po pamaldų. O štai, tarkim, Skultiškių kapinėse nuo seno gyvuoja tradicija prieš šventę vartus apipinti ąžuolo vainikais.
Kapinių šventėse ne tik meldžiamasi, bet yra galimybė ir aukoti. Praėjusiais metais Papilio krašto kapinių šventėse buvo aukojama bažnyčios stogo remontui ir dažymui. Šiais metais kapų šventėse jau buvo pasidžiaugta pasiektu rezultatu – sutvarkytas Papilio evangelikų reformatų bažnyčios stogas šviečia nuo tolo.
Dabar renkamos tikslinės aukos Papilio bažnyčios išorės atnaujinimo darbams. Bendruomenė rengia projektą, kuris bus pateiktas Kultūros vertybių apsaugos departamentui. Tikimasi, kad per keletą metų papiliečių projektas bus įgyvendintas.
