Biržų savivaldybės taryba uždegė žalią šviesą Kaštonų katilinės modernizacijai. Milijonines investicijas darys įmonė „Litesko“, kurios tiekiama šiluma – viena brangiausių šalyje. Kito pasirinkimo Biržai neturi, išskyrus laukimą 2025 metų, kai Kaštonų katilinė nebeatitiks Aplinkos apsaugos ministerijos reikalavimų ir Biržai, anot politikų, bus pasmerkti sušalti.
Ant socialdemokratų stuburo – ir sena istorija
Nuo 2017 metų, kai buvo pradėta kalbėti apie Kaštonų katilinės modernizavimą, politinės valios tam nerodę Biržų rajono savivaldybės tarybos nariai pagaliau turėjo apsispręsti.
Šį kartą sprendimo kortos atsidūrė pas valdančiąją daugumą, suformuotą socialdemokratų. Būtent ši partija, susijusi su 2003 metais įvykusiu „Litesko“ atėjimu į Biržus, dabar turi prisiimti atsakomybę už lemiamus sprendimus. Sutartis su „Litesko“ baigtųsi 2034 metų pavasarį.
Kaip aiškinta savivaldybės tarybos ir komitetų posėdžiuose, Kaštonų katilinės senasis katilas tokios būklės, kad jį būtina keisti. Remontas kainuotų apie pusę milijono eurų, o tarnavimo laikui nėra jokios garantijos. Pasak socialdemokrato mero Kęstučio Knizikevičiaus, Kaštonų katilinėje reikėtų įrengti du naujus medienos skiedromis kūrenamus katilus. Kad įmonė „Litesko“ pradėtų investicinio plano rengimą, reikia savivaldybės tarybos pritarimo.
Savivaldybės tarybos posėdyje birželio 29 dieną vyko diskusija dėl pritarimo minėto investicinio plano rengimui.
Tarybos narys „atgimietis“ Kęstutis Isakas skaitė seną, biržiečiams gerai žinomą „Litesko“ atėjimo į Biržus istoriją. Priminė tuometinių socialdemokratų lyderių bei mero R. Ramono įtaką ir bandė ieškoti panašumų su dabartinių socialdemokratų ir mero K. Knizikevičiaus veiksmais.
Meras K. Knizikevičius nesileido į jo amžiui pernelyg tolimus prisiminimus ir priminė, kad Biržų politikai nuo 2017 metų jau žinojo apie pasikeitusius reikalavimus katilinei, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.
„Dabar vieninteliai socialdemokratai turi stuburą prisiimti atsakomybę už priimamus sprendimus“, – kalbėjo meras, priminęs, kad iki 2025 metų, kai katilinė gali būti uždaryta, teliko dveji metai.
Apie šilumos kainas, įmonės pelną ir Rotušės katilinės likimą
Tarybos medžiagoje aiškinama, kad po modernizavimo, tikėtina, sumažės šilumos kaina. „Kokią garantiją duodat, kad kaina sumažės, kiek ji sumažės. Iš kokių šaltinių bus finansuojamos investicijos ir ant ko galutinai jos „gulsis“?“ – posėdyje dalyvavusio „Litesko“ komercijos direktoriaus Rimanto Germano klausė K. Isakas.
„Išeinant iš šios dienos aplinkybių, garantuojame, kad kaina mažės 8 procentais“, – atsakė R. Germanas. Visos investicijos atliekamos bendrovės ir skolintomis lėšomis.
Į klausimą apie „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ pelną svečias atsakė, kad Biržų filialas yra nuostolingas, o visi finansiniai rodikliai yra vieši, pateikti Registrų centre ir prieinami visiems. Pati bendrovė taip pat yra nuostolinga.
„Tai jūs nuosavų lėšų į šį projektą investuosite nulį?“- klausė konservatorius Arūnas Anskinas.
„Nebūtinai. Bendrovė nuostolinga, bet pinigų srautas yra. Tai yra buhalteriniai finansiniai dalykai“, – atsakė R. Germanas.
„Tai visa suma investicijų bus įkalkuliuota į šilumos kainą Biržuose?“ – klausė A. Anskinas.
„Toks yra ekonomikos principas, ne tik šilumos ūkio“, – atsakė R. Germanas.
„Norėčiau grįžti dar prie kainos todėl, kad tai yra esminis politikavimo objektas Biržuose. Kada po investavimo galima tikėtis realaus šilumos atpigimo, nes 8 proc. jau yra šis tas“, – kalbėjo konservatorių frakcijos pirmininkė Irutė Varzienė.
Germanas aiškino įstatyminę tvarką, tvirtinant investicinį projektą, vykdomus viešuosius pirkimus, rangovo parinkimą ir atliktų darbų priėmimą. Tai yra apie ilgą procesą, kuris gali užtrukti dėl įvairių skundų ir pan. Žodžiu, garantijos, kad 2025-ųjų metų sezonas bus pradėtas naujomis kainomis, nėra. Tačiau investitorius žadėjo dėti pastangas.
Socialdemokratui Audriui Juknai atsakyta, kad 70 proc. šilumos kainos sudaro kuro kaina. Ar 8 procentais šiluma pigs nuo šios dienos šilumos kainos, „atgimiečiui“ Liutaurui Variakojui buvo atsakyta, kad tą spręs kainų komisija, o šiandien esą dar nėra jokių dokumentų, kuriuos šilumos tiekėjas galėtų komisijai šiuo klausimu pateikti.
Darbietė Alė Pocienė teiravosi, kas lauktų Rotušės katilinės, jeigu investicija į Kaštonų katilinę būtų sėkminga.
Pasak R. Germano, Rotušės katilinė būtų grąžinta įmonei „Biržų šilumos tinklai“, kuri galėtų elgtis su atgauta katiline savo nuožiūra. Pavyzdžiui, parduoti. O uždarius Rotušės katilinę sumažėtų darbuotojų ir išlaidų darbo užmokesčiui.
Ragino nepasitikėti „Litesko“ ir nuvažiuoti į Salaspilį
K. Isakas stebėjosi mero K. Knizikevičiaus skubotu noru už 4 milijonus eurų modernizuoti Kaštonų katilinę ir visus tarybos narius ragino nepasitikėti „Litesko“.
Politikas „Biržų atgimimo“ frakcijos vardu siūlė organizuoti išvažiuojamąjį posėdį į Salaspilį (Latvija) ir apžiūrėti ten pastatytą katilinę.
„Ar socialdemokratai vėl nori, kad „Litesko“ pasipelnytų biržiečių sąskaita?“ – klausė K. Isakas.
Meras kalbėjo apie stuburą turinčius ir atsakomybę dabar prisiimančius socialdemokratus, o konservatorė I. Varzienė merui pritarė. Politikė sakė balsuosianti už pritarimą ketinimui rengti investicinį projektą, kuriam pasiryžti tarybai neužtekdavo politinės valios jau nuo 2019- ųjų.
Būti švelniais ir pūkuotais nebėra laiko
„Šiandien mes pastatyti prieš faktą“, – sakė pritarimą merui reiškusi socialdemokratė Audronė Garšvaitė. Anot jos, prie mero V. Valkiūno buvo proga priimti sprendimą ir gauti europinę paramą katilui statyti, tačiau tarybos nariai norėję atrodyti geručiai – švelnūs ir pūkuoti. Anot politikės, katilą būtina keisti, kad miesto gyventojai neliktų be šilumos.
Tarybos narys Dalius Jakubėnas apgailestavo, kad K. Isakas nedalyvavo politikams apžiūrint Kaštonų katilinę, nematė „kirmijančių vamzdžių, o dabar siūlo per pusantrų metų sušaldyti biržiečius“.
Liberalas Povilas Mikalajūnas priminė K. Isakui, kokiomis sąlygomis „Litesko“ perėmė praskolintą savivaldybės įmonę „Biržų šilumos tinklai“, kuri jau neturėjo jokių šansų daugiau skolintis. Priminė ir derybas su „Suomijos energija“, kurių abejotinus siūlymus, vienpusiškai skaičiuojant pelną, taryba atmetė.
Po diskusijų sprendimui dėl pritarimo rengti investicinį projektą Kaštonų katilinės modernizavimui pritarta balsų dauguma. Už projektą balsavo 16, prieš – 5 (visa BA frakcija), susilaikė 2 (demokratas Vytas Jareckas ir konservatorius A. Anskinas).
