Dviratis – viena prieinamiausių transporto priemonių, kuria galime naudotis nepaisydami savo amžiaus, lyties, socialinės ar finansinės padėties. Dėl greičio ribojimų ir nedidelio eismo intensyvumo važiuoti dviračiais į darbą mažesniuose miestuose paprastai saugiau nei didmiesčiuose. Galimybė reikiamus objektus pasiekti šia transporto priemone atrodo patraukli ir dėl to, kad į Biržus panašaus dydžio miestuose nuvažiuoti nuo vieno miesto galo iki kito užtrunka vos keliolika ar keliasdešimt minučių.
Dviračių infrastruktūra vis gerėja
Laikinai Biržų turizmo informacijos centro direktoriaus pareigas einantis Gintaras Butkevičius tvirtina, kad dviračių infrastruktūra Biržuose tikrai patobulėjusi, o ar patogu keliauti į darbą dviračiu, labai priklauso nuo to, kur žmogus gyvena. Kitoje savo darbo vietoje, Biržų krašto muziejuje „Sėla“, pašnekovas sako turintis kolegų, važinėjančių į darbą dviračiu praktiškai ištisus metus.
„Pats gyvenu dvylika kilometrų nuo Biržų ir dviračiu kartais važiuoju iki miesto, tik man reikia įveikti trijų kilometrų atkarpą, kurioje dviračių tako nėra. Bet po jos kelionę iki Biržų dviračių taku baigiu saugiai ir patogiai. Manau, jei toje trijų kilometrų atkarpoje irgi būtų įrengtas dviračių takas, tai paskatintų dažniau važinėtis dviračiu. Ir ne mane vieną, – teigia pašnekovas. – Matau labai daug važinėjimo dviračiais pliusų: rūpinamasi sveikata, važiuojant dviračiu pakyla tonusas, be to, tai – ekologiška. Labai raginu rinktis šią transporto priemonę.“
Biržų rajono savivaldybės Struktūros ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Giedrius Neviera mano, kad dviračių takų situacija Biržuose šiuo metu tikrai nebloga, tik kai kur norėtųsi sutvarkyti jungtis tarp takų, išsiklaipiusius senus šaligatvius. Savivaldybė yra numačiusi per artimiausius trejus metus dviračių takus tiesti Plento gatvėje iki duonos gamyklos, P. Jakubėno ir Žemaitės gatvėse.
Atsisakyti automobilio paskatintų teigiamas pavyzdys
„Kadangi į Biržus atsikraustėme iš Vilniaus, iš įpročio dar kartais važiuojame automobiliais, bet kuo toliau, tuo mažiau, nes čia viskas ranka pasiekiama. O pavasarį, vasarą ir rudenį tikrai labai patogu važinėtis dviračiais ir paspirtukais. Žinoma, iki Olandijos ir Danijos Biržams dar toli gražu, bet džiugina, kad nors infrastruktūra kol kas nėra tobula, miestelėnai dviračiais važinėja gana aktyviai“, – tvirtina Biržuose prieš ketverius metus įsikūrusi Kristina Pikūnė.
Paklausta, kas paskatintų atsisakyti automobilio, pašnekovė atsako, kad bent iš dalies tokį veiksmą lemtų teigiamas pavyzdys.
„Kuo daugiau žmonių važinėja dviračiais, tuo labiau drąsiname ir „užsikrečiame“ vieni nuo kitų. Dar svarbu saugumas. Mokykloje, į kurią eina mano vaikai, vienam moksleiviui apgadino dviratį, tad mokykla įrengė kameras, todėl dabar drąsiau. Čia įrengta pastogė, kurioje mokiniai gali saugiai palikti paspirtukus ir dviračius. Vaikai ir į būrelius, ir į dailės mokyklą važiuoja dviračiais, nors tenka važiuoti gatvėmis arba šaligatviais, nes dviračių takų juostos nutiestos tik pagrindinėse gatvėse“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Biržietė teigia, kad būdama užsienyje ji dažnai pastebi modernias dviračių stovėjimo aukšteles. Vilniuje ji yra mačiusi automobilio formos dviračių statymo stovą su užrašu, kad štai kiek čia telpa dviračių, o būtų tilpęs tik vienas automobilis. Tokios idėjinės žinutės, pasak pašnekovės, primena, kad vis dėlto važinėtis dviračiais – smagu.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
