Apie Baroko esmę
LR Seimas paskelbė 2025 metus Baroko literatūros metais, siekdamas atkreipti dėmesį į Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinktinės „Trys lyrikos knygos“ 400-metį. Kodėl? Na, tikrai ne visų jubiliejai taip minimi. Baroko epochą apibendrinanti mintis galėtų būti žinomo mokslininko, filosofo Blezo Paskalio (1623-1662) žodžiai: „Žmogus – tik nendrė, silpniausias gamtos kūrinys, bet jis – mąstanti nendrė. Visa mūsų vertė slypi gebėjime mąstyti<…>. Tesutinku su tais, kurie kentėdami ieško savęs“. Ar tai aktualu šiandien, žmogaus prigimtis nesikeičia? Ar žmogus tebėra tik mąstanti nendrė ir niekas daugiau?
Tarp Renesanso ir Apšvietos – Barokas (XVI a. pab. – XVIII a. vidurys). Barroco – netaisyklingų formų perlas (portugalų k.); keistas, įmantrus, puošnus (italų k.). Baroko epochoje renesansinį „Carpe diem (lot.)“ – „Naudokis šia diena“ keičia „Memento mori“ (lot.) – „Atmink, kad mirsi“. 14-metis Jonušas Radvila (1612-1655) irgi rašė „Mūsų buvimas yra tik liūdna, iš įvairių žmogaus dejonių išsiliejanti melodija“. Žodžiu, svarbiausia – dvasiniai turtai, nes materijos su savimi nepasiimsi. Viskas labai trapu ir laikina.
Motiejus Kazimieras Sarbievijus – Krikščionių Horacijus
Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595-1640) – vienas žymiausių lotyniškai rašiusių Baroko epochos poetų Europoje, pirmasis LDK lyrikas, Lietuvos jėzuitų auklėtinis. Gimė Sarbieve (Lenkija), mokėsi Vilniuje, vėliau – Vilniaus universiteto profesorius. Rašė odes, epigramas, himnus. Popiežiaus Romano VIII vainikuotas laurų vainiku, apdovanotas aukso žiedu. „O gal tai tik metafora, įrodymų nerasta,“ – svarstė dr. Ona Dilytė – Čiurinskienė. Bene svarbiausia suvokti, galbūt patirti nuostabą (ypač kultūros cinikams), kad krikščioniškos, bendražmogiškos vertybės – kaip gelbėjimosi ratas – tos pačios. Skiriasi tik raiška: eiliavimas, žodžiai, pakilios intonacijos.
Radvilų menėje (pa)vyko Motiejui Kazimierui Sarbievijui ir baroko kultūros metams skirta diskusija „Sarbievijus Baroko epochoje ir šiandien“. Dalyvavo doc. dr. Ona Dilytė – Čiurinskienė, dr. Asta Vaškelienė, Lukas Bieliauskas; pokalbį moderavo dr. Eleonora Terleckienė. Pagrindinė tema, nuskambėjusi gana retoriškai, – Baroko kultūros aktualumas.
Iš kur gali rastis XXI a. žmogaus interesas? Tai pirmiausia – pasididžiavimas. Jau prieš 400 metų nebuvome prastesni! Kaip iš Kazimiero Semenovičiaus „Artilerijos meno“ XVII a. karybos mokėsi visa Europa, taip ir Sarbievijaus kūryba įvairių leidyklų išleista 60 kartų (!), išversta į anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lenkų, čekų, lietuvių kalbas. Yra kuo didžiuotis ir į ką atsiremti. Kodėl Horacijus? Kaip ir Antikos retorikas išpažino „aukso vidurio“ principus. Galima su tuo ir nesutikti, dėl to tik įdomiau.
Nedarni darna. Per amžių amžius
Priešybės turi susikirsti, susikryžiuoti, iš to gimsta nauja kokybė, naujos idėjos. Gyvenime ir poezijoje. Anot O. Dilytės – Čiurinskienės, poezijoje tai buvo naujas, tuo metu netikėtas teorinis principas: nedarni darna. Dabar, ko gero, tai pagrindinis principas. Poezijoje ir gyvenime.
Daug diskutuota apie retorikos mokymą(si) – apie dešimt metų gimnazijose, kolegijose buvo mokoma kalbėjimo meno, proginių tekstų kūrimo – vestuvių, jubiliejų, laidotuvių, didikų ingreso. Ypač daug mokyti tie, kurie ruošėsi valstybės tarnybai. Kas galėtų paneigti, kad tai diskusijų neverta tema? Sarbievijaus teoriniai tekstai buvo patys populiariausi: sacra ir profana (ir pamokslams, ir kalboms). Kur dabar jos didenybė retorika, atsakingo, įdomaus žodžio menas?
Gyvenimas – Fortūnos ratas, pasak Sarbievijaus
…o žmogus tik dulkė. Šiandien tu viršūnėje, o rytoj įmintas į purvą. Materialioji tikrovė – teatro dekoracijos: „Apgaulinga žmogaus lemtis, / Žaidžia, Telefai, ji žaidžia mumis, deja. / Viskas laikina žemėj šioj, / Ką materija čia sukuria nerangi“. Manote, kad banalu? Bet gi tai parašyta prieš 400 metų!
Irutė Varzienė, Biržų krašto muziejus „Sėla“
