Po kelių dienų sėsime prie balta staltiese padengto stalo, dalysimės kalėdaičiais. Dėkosime už gerus darbus, atsiprašysime už skriaudas, linkėsime svarbiausių dalykų.
Kas mums šiuo metu svarbiausia?
Tikriausiai ne tie dvylika patiekalų, kurių paieškai, gaminimui, tobulinimui skyrėme neįtikėtinai daug laiko ir pastangų.
Žinoma, baltos ar raudonos mišrainės gamintojai išvarginami ne taip, kaip tie, kurie visada mirtinai užsiėmę savo mintimis ir nuo jų visada pavargę.
Bet vis tik nesu įsitikinusi, kad angelus Kūčių vakarą pas mus atvilioja mišrainių kvapas.
Kuo kvepia šiemetinis Kalėdų laukimas Biržuose?
Prieš savaitę būčiau sakiusi, kad juntamas tikros prakartėlės kvapas. Kad čia dvelkia tikrąja jos dvasia – šventoji istorija vyksta ne scenoje, o mūsų gyvenimuose. Tyliai, dažniausiai nepastebimai.
Tačiau šį dvelksmą užgožė kitas kvapas.
Toks prarūgusios raudonos mišrainės.
Gruodžio 17 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinius papildė unikalus eksponatas – Kornelijos Dūdaitės marškinėliai su užrašu „Make russia small again“ (liet. Padarykite rusiją vėl mažą). Sportininkė, išreiškusi poziciją dėl suteikto leidimo Pasaulio funkcinio sporto čempionate Budapešte startuoti ir Rusijos atletams, buvo paprašyta marškinėlius su minėtu užrašu nusivilkti, tačiau atsisakiusi tai padaryti, buvo pašalinta iš varžybų.
Ši drąsi sportininkė varžybose iškėlė Ukrainos vėliavą, ant kurios buvo užrašyti žodžiai ir mūsų valstybei: „Kovokite už savo įsitikinimus, kaip Ukraina kovoja už savo laisvę“.
Panašiu laiku Biržų politikai diskutavo dėl S. Nėries gatvės pavadinimo.
Keisti jį ar nekeisti? Ką turėtume labiau gerbti – Vasario 16-osios signatarą ar talentingą poetę, Lietuvai nešusią Stalino saulę? Ką keliame ant pjedestalo – tarnavimą Lietuvai ar jos išdavimą? Kokia kryptimi eiti Biržų kraštui – laisvės ir tiesos ar užtektų tiesiog Panevėžio?
Klausantis politikų kalbų kilo klausimas, o kokias vėliavas jie iškeltų pasirodžius priešui. Tam pačiam, kurio atėjimą į Lietuvą kadaise džiaugsmingai pasitiko ir apdainavo poetė. Vabalninkiečiai valdžios atstovams be užuolankų aiškino, jog gatvės pavadinimo nereikėtų keisti, nes atėjus naujai valdžiai jį vėl tektų atstatyti.
Kokios valdžios atėjimui rengiasi Vabalninko rinkėjai? Kokias vėliavas ketina kelti jie ir į valdžią išrinkti politikai? Baltas? Raudonas? Baltas-mėlynas-raudonas?
Politikai kaip maldelę kartoja: nepriešinkim žmonių, neteiskim ir nebūsim teisiami.
Ir kodėl gi jiems to nepasakius ukrainiečiams, kurių motinos šiuo metu žudomos, dukros prievartaujamos?
Tikimės, kad ta pati grasinanti orda pasigailės mūsų – keliančių baltą vėliavą?
Kažkaip čia ne kalėdiškai…
Bet Kalėdos ateis. Kas bebūtų ir kaip bebūtų. Ir angelai šluostydami ašaras leisis prie mūsų stalo.
Svarbiausia – jų sulaukti.
Su artėjančiomis.
