Redakciją pasiekė Širvėnos ežero pakrantėje gyvenančių žmonių telefono skambutis. Skambinusi moteris stebėjosi, jog pakrantėje prie senųjų žydų ir karaimų kapinių atsirado kažkokių keistų statinių – lieptų, vedančių į ežerą. Anot pašnekovės, linguojantys ir siūbuojantys lentiniai tilteliai, vedantys per aukštos ežero augmenijos sąžalynus, gali būti pavojingi visur smalsaujantiems vaikams, visiškai nepuošia ir darko tvarkingą ežero pakrantę.
Romantiškai ramybe dvelkiančių senų kapinių pakraščiu klaidžiojusi porelė iškart parodė naujų statinių vietas ir pridūrė, jog statybininkai yra žvejai, o ne bebrai.
Per augmenijos sąžalyną ant polių nutiesti lentiniai takeliai baigiasi atvirtuose vandenyse įrengtomis aikštelėmis su suoleliu, skirtu patogiai įsitaisius vilioti žuvį. Tipiški žvejybiniai tilteliai, sumeistrauti vietinių entuziastų. Teisybės dėlei reikia pastebėti, kad jie nėra tokie baisūs, kokiais prieš kurį laiką buvo apstatytas garsusis Kilučių ežero pusiasalis. Plūduriuojančių daržinės durų čia nėra, viskas pakankamai civilizuota. Akivaizdu, kad įdėta daug triūso.
Lentos ir suolai nudažyti, padaryti laikikliai meškerėms. Gal norėtųsi tik daugiau stabilumo ir saugumo, einant linguojančiu lentiniu liepteliu.
Kas lieptelių gaspadorius?
Kaip ten bebūtų, Širvėnos ežeras yra valstybinis vandens telkinys ir budavoti jame, kas ką užsimanė, kiekvienas mirtingasis taip lengvai negali. Viena aišku, kad statinių architektai ir darbų vykdytojai yra dėl žvejybos kiek kuoktelėję piliečiai, nes įdėti tiek darbo ir medžiagų gali tik labai tokią veiklą mylintys žmonės.
Statybas reglamentuojantys dokumentai nusako, kokių dokumentų ir leidimų reikia statant lieptą ar tiltelį valstybiniame vandens telkinyje. Bet kokiu atveju privaloma gauti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimą. Jei liepto ploto ir aukščio sandauga viršija 10, tuomet reikalingas ir projektas bei statybos leidimas.
Pasak Biržų savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Loretos Munikienės, dėl jokių tiltelių statybos niekas nesikreipė ir jokių dokumentų neprašė.
NŽT Biržų skyriaus vedėja Romana Klimienė taip pat sakė, jog į tarnybą dėl leidimo statyti tiltelį Širvėnos ežere joks fizinis asmuo nesikreipė. Anot vedėjos, reikia atkreipti dėmesį, jog leidimai lieptams išduodami tik tiems gyventojams, kurių žemės sklypas ar valda ribojasi su telkinio pakrante. Jei tokios privilegijos neturite, tai ir tiltelio statytis jums neleis. R. Klimienė sakė, jog bręsta reikalas padaryti tokių pakrantėse esančių statinių inventorizaciją. Vedėja su ironija pridūrė, kad daugumos tokių lieptelių ar tiltelių savininkų taip ir neatsiras.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų skyriaus vadovas Juozas Šuminas sakė, jog draugija, kaip organizacija, jokių tiltelių nestatė, jų nei matė, nei regėjo.
Griauti negalima naudoti
Kur šiame sakinyje dėti skyrybos ženklą?
Galima kirsti lažybų, kad ir šių žvejybinių tiltelių statybininkai norės likti neįvardinti. Bet ar verta iškart pulti juos smerkti, o tiltelius griauti ir ardyti? Panašių žvejams skirtų statinių apstu ir kituose šalies ežeruose. Jų pakankamai galima prisižiūrėti ir kitose šalyse, į rytus ir vakarus nuo Lietuvos. Bendra tendencija yra tokia, kad kuo labiau į Rytus, tuo tokie įrenginiai baisiau atrodo. Vakarų Europoje teko pabuvoti vandens telkiniuose tvarkingai įrengtose žvejybos aikštelėse su patogiais suolais. Į jas žvejai atplaukia ar atplukdomi valtimis, už tokį patogumą reikia šiek tiek susimokėti. Taip pat ten neteko matyti paliktų tuščių žuvų pašaro ir saulėgrąžų pakuočių. Gal jie kartais tokių priedų nenaudoja, kas ten juos žino.
Tačiau žvejybai skirti suolai ar aikštelės neturėtų darkyti bendro ežero ir pakrančių vaizdo. Geriausia, kad jie būtų pasiekiami tik valtimis, atkristų būtinybė statyti ilgus ir nesaugius lieptelius iki jų. Čia galėtų prisidėti rajono savivaldybė drauge su Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biržų regioninio parko grupe, paruošdami kokį nors tipinį žvejybinio tiltelio projektą. Tokios žvejybos vietos galėtų tarnauti ir kaip turizmo traukos objektas. Juk nėra tiek daug vietų Lietuvoje, kai tu sėdėdamas su meškere ežero platybėje gali stebėti, kaip tekanti saulė nurausvina Astravo rūmų sienas ar saulėlydis išryškina didingą Biržų piliavietės vaizdą.