Kardelis nuo senų laikų yra laikomas rugsėjo 1-osios gėle. Dauguma mokinukų skubėdami į mokyklą rankose neša šias gėles, skirtas padovanoti mokytojams.
Vabalninko seniūnijos Guodžių kaime gyvenanti Alma Bačiulienė mano, kad rugsėjo 1-osios gėle kardeliai nuo senovės laikomi ne be reikalo. Ir ne tik todėl, kad jie dažniausiai žydi rudens pradžioje.

„Gal todėl, kad gėlė prabangi, karališka, graži. Mokytojams bet kokios gėlės gi neneši“, – sako A. Bačiulienė.
Gėlių augintoja savo sodybos kieme prižiūri ir puoselėja per 200 kardelių veislių. Juos įsigyja iš kolekcionierių, keičiasi su augintojais, svogūnėlių atsisiunčia iš užsienio. Jų kasmet daugėja, nes gėlininkė jau yra užsisakiusi ir naujų.
Kieme auga ir daugiau gėlių – tai rožės, hortenzijos, pukeniai. Tačiau nė vienų gėlių Alma taip nemyli kaip kardelių.
Kardelių liga ji „užsikrėtė“ prieš trejus metus, kai jų, labai gražių, pamatė pamerktų pas draugę Panevėžio rajone. Paaiškėjo, kad kardelių ji gavo iš kaimynystėje gyvenančio kolekcionieriaus. Su juo guodiškė pradėjo bendrauti, keistis gėlių svogūnėliais, gavo pamokų, kaip juos auginti.
Moteris su sutuoktiniu Sauliumi turi pieno ūkį. Jį jau stengiasi mažinti, nes sako, kad „pensija ant nosies“. Be to, Alma laukia abiejų kojų sąnarių keitimo operacijos, jos sveikata ne itin stipri. Bet savo pomėgio gėlėms moteris atsisakyti negali.
Jau visi namiškiai ir kaimynai įpratę, kad anksti ryte Alma pirmiausia apeina savo gėles, jas pakalbina, paglosto, pasigėri naujais žiedais. Ir tik tuomet važiuoja į ganyklą melžti karvių.
A. Bačiulienė sako negalinti išskirti nė vieno kardelio. Kiekvienas jai labai gražus ir ypatingas. Jos kolekcijoje yra ir žalių, dūminių, tamsiai mėlynų kardelių.
Bet labiausiai jai patinka pastelinės spalvos.
Moteris sako, kad jos namų kambariuose, terasoje pilna primerktų kardelių. Juos reikia nupjauti, kad svogūnėliai augtų didesni. Tik gaila, kad šiemet jie anksti pražydo ir nužydėjo labai anksti – žiedus išdegino kaitri saulė.
„Kardeliai yra lepūs. Juos puola kenkėjai, reikia purkšti. Ir sandėliuoti reikia tik tam tikroje vietoje – kur sausa ir vėsu. Rudenį su vyru iškasame svogūnėlius, atskiriame „vaikus“ ir paskirstome į šimtus dėžučių. Jos saugomos iki pavasario, kol bus sodinamos į Sauliaus paruoštą žemę. Ir taip – iki kitų metų“, – sako pašnekovė.
Kai Šukionių kaime dar veikė vaikų darželis, Alma buvo jo vedėja. Tačiau ji neprisimena, kad būtų dovanų gavusi gėlių. Sako, tais laikais gal nebuvo įprasta darželio pedagogams dovanoti gėles.
Tačiau tradicija dovanoti gėles rugsėjo 1-osios proga jai labai graži.
Šeimos nariai užaugino dvi dukras, kurios gyvena Vilniuje. Jos seneliams jau padovanojo penkis anūkus. Laiminga senelė sako, kad anūkės dar per mažos, kad galėtų mokytis auginti gėles. O berniukams labiau rūpi futbolas…