Prieš 12 metų įkurto Biržų senovinės technikos klubo „Ekipažas“ nariai save vadina priklausomais nuo neišgydomos ligos – meilės senai technikai. Tačiau kokia svarbi ir neįkainojama bebūtų technika, brangiausiu ir vertingiausiu dalyku klubo nariai vadina tarpusavio ryšį.
„Svarbiausia yra žmogus, bendravimas“, – pokalbyje ne sykį akcentavo Biržuose gerai žinomi žmonės – klubo prezidentas 62 metų Voldemaras Aišporas ir aktyvus klubo narys 38 metų Tomas Bekeris.
Biržai – pasauliniame renginių žemėlapyje
Liepos 1 dieną Biržuose vyks renginys „Senas motociklas-23“, įtrauktas į 2023 metų visuotinį istorinės technikos renginių kalendorių.
„Džiaugiamės, kad mus pastebėjo ir pripažino Tarptautinė istorinių transporto priemonių federacija FIVA. „Senas motociklas-23“ gavo FIVA sertifikatą“, – džiaugsmo neslėpė „Ekipažo“ prezidentas V. Aišporas. Minėtą „motociklinį“ renginį „Ekipažas“ kartu su Šakių rajono Patašinės klubu „Senasis motociklas“ organizuoja kasmet pasikeisdami. Pirmasis istorinės moto technikos sąskrydis „Senas motociklas 2013“ buvo surengtas Pavilkyjyje (Šakių r.), tad artėjantis renginys Biržuose – jubiliejinis, dešimtasis.
ŠR pokalbis su „Ekipažo“ vyrais vyko renginio „Drive It Day“ išvakarėse. Renginio esmė – dieną praleisti su turima istorine-senovine technika – vykti į darbą, nuvežti vaikus į mokyklą, darželį, su kolegomis vykti pietauti, o vakare susirinkti Nepriklausomybės aikštėje. Tai buvo rytojaus dienos planas, o pokalbis sukosi apie klubo pradžią, išgyventas akimirkas.
Didžiausią vertę turi ne technika
Biržų senovinės technikos klubas „Ekipažas“ vienija senovinių automobilių, motociklų ir kitos technikos savininkus, šios technikos istorijos tyrinėtojus, žinovus, veteranus bei mėgėjus. Klubas įregistruotas 2011 metais. Steigimo sutartį pasirašė penkiese – Voldemaras Aišporas, Antanas Valeckas, Aloyzas Vasylius, Narcizas Mikšys ir Lionginas Velička. Prezidentu išrinktas V. Aišporas į šias pareigas perrenkamas kiekvieną kadenciją, kas trejus metus.
„Gaila, kad dviejų steigėjų – Antano ir Aloyzo – jau neturime“, – sako V. Aišporas apie kelionėn į kitą pasaulį išlydėtus bičiulius. Pirmaisiais klubo gyvavimo metais buvo 18 narių, o dabar „Ekipažas“ vienija 33 narius iš Biržų, Rokiškio, Kupiškio ir Panevėžio. Jų amžius – nuo 26 iki 83 metų.
Vyriausias ir vienas iš aktyviausių, daugiausia renginių apvažiuojančių klubo narių yra tarp Biržų ir Rokiškio, Raikėnuose, gyvenantis 83 metų Narcizas Mikšys. Sezono pabaigoje jis visada gaunantis apdovanojimą ar padėką už aktyvumą.
Buria įvairių profesijų žmones
„Senovinę techniką, senesnę už save, turiu jau nuo 16 metų.
Pirmame renginyje dalyvavau aštuoniolikos metų, dar nespėjęs išsilaikyti teisių“, – sako geodezininku dirbantis T. Bekeris, meile senai technikai užkrėtęs ir savo tėtį – verslininką Edmantą Bekerį.
Tarp „Ekipažo“ narių – ugniagesys Eimantas, inžinierius mechanikas Voldemaras, mokytojas Arūnas, kino mechanikas Virginijus, vairuotojai, verslininkai. Tarp pastarųjų – Edmantas. Pastaruoju metu, pasak sūnaus, jis nebėra toks aktyvus, tačiau „Ekipažas“ buveinėje turi iš įvairių technikos detalių, senos kuro kolonėlės, vežimo ratų, vairų sumeistruotą barą. Baro kūrimo idėja taip pat priklauso Edmantui.
Pokalbis vyko klubo buveinėje, įkurtoje klubo nario verslininko Leopoldo Liutiko suteiktose patalpose. Jas įrengiant talkino ne vienas klubo narys, todėl „Ekipažo“ buveinė turi ypatingą dvasią.
„Mano visas gyvenimas technika“, – sako Lietuvos žemės ūkio akademiją baigęs, anksčiau kolūkyje inžinieriumi dirbęs techninių apžiūrų stoties kontrolierius V. Aišporas. Pirmas jo dar lankant II vidurinę mokyklą restauruotas daiktas buvo motorinis dviratis.
Vilniaus Gedimino technikos universitetą baigęs, geodezininku dirbantis T. Bekeris taip pat yra mechanikos inžinierius.
Pasak vyrų, kai jie būrėsi į klubą, jau visi „turėjo reikalų“ su sena technika – ne vienerius metus ja domėjosi, rinko, restauravo, važiuodavo į renginius kituose miestuose.
„Tos patirties ir idėjos pildymo jau turėjome seniai“, – sako V. Aišporas. Pasiteiravus, kokį „kraitį“ atsinešė jungdamasis klubą, prezidentas su šypsena atsiduso: „Kas dabar žino… Buvo ir GAZ 63 sunkvežimis, buvo pora motociklų, neskaitant senovinių dviračių, vaikiškų pedalais minamų mašinėlių ir daugybės dar netvarkytos technikos“.
Į klausimą, kuris klube buvo turtingiausias, pašnekovai kone sutartinai „nukirto“, kad pas juos tokio vertinimo nėra.
„Neskaičiavome, nei kas, nei ko daugiausiai turi, nes ir dabar klube yra jokios važiuojančios technikos neturinčių žmonių. Pagrindas – idėja, pritarimas veiklai, meilė senai technikai, o ne jos kaina ir ne jos kiekis“, – vienas paskui kitą išsako V. Aišporas ir T. Bekeris.
Šeimose dramų nekyla, klubo nariai dėkingi už supratimą
Klube moterų kol kas nėra, tačiau renginiuose kartu su vyrais važiuoja kone visų klubo narių žmonos. Tarp jų – ir prezidento žmona Birutė.
„Pačios prie „vabalų“ ar kitų transporto priemonių vairo važiuoja rokiškėnės, o mūsiškės – prisiekusios šturmanės“, – sako V. Aišporas. Pasak T. Bekerio, stengiamasi į šiuos renginius įtraukti visus šeimos narius, kad tai netaptų tik vyriška pramoga.
Dėl vyrų pasišventimo senai technikai šeimose dramų nekyla.
„Šeimos jau žino, kad tai yra neišgydoma liga, kuria čia visi klube sergame. Dažniausiai ši liga tik gilėja, pasveikusių neteko pažinti“, – tikina T. Bekeris.
„Esame labai dėkingi savo šeimų nariams, kurie pritaria mūsų veiklai ir aktyviai joje dalyvauja“, – kalba klubo prezidentas V. Aišporas.
Klubo nariu yra ir V. Aišporo sūnus Ramūnas, rengiantis vaizdinę medžiagą, padedantis viešinti klubo veiklą.
Pažinti kraštą ir vieniems kitus
„Renginių formatas – ne tik nuvažiuoti kažkur, pastovėt, padaryt parodą. Pagrindinis tikslas – kuo daugiau apvažiuot, kuo daugiu naujų vietų apžiūrėti“, – teigia klubo vadovas V. Aišporas.
„Svarbu pabendrauti, geriau ne tik kraštą, bet ir vieniems kitus pažinti. Važiuojame senu transportu, bendroje kompanijoje, greitis visų panašus, gedimams ištikus vieni kitiems pagelbėjame“, – kalba klubo narys T. Bekeris.
„Ekipažo“ renginių istorijoje – puikus 2012 metų „startinis“ renginys – sąskrydis „Biržai retro 12“. Iš viso renginyje dalyvavo 121 dalyvis su 61 transporto priemone ir 1 patranka. Tais pačiais metais klubas surengė motociklų žygį į šiauriausią Lietuvos tašką. Vėliau – žygis į Kernavę ir kiti įspūdingi renginiai.
Būta ir skaudžių nutikimų. Vienas toks, kai į L. Veličkos vairuojamą „kupriuką“ ZAZ atsitrenkė „Volvo“. Senolis kupriukas buvo sudaužytas, tačiau vėl „atgaivintas“.
Klubo vadovas V. Aišporas į klausimą, kokia technika į renginius važiuoja jis, atsako, kad įvairiai.
„Kaip kada. Ir „Žiguliu“ važiuoju, ir 1987 metų laidos „Volkswagen transporter“, ir 1955-ųjų motociklu IŽ, ir kt“, – transporto priemones vardija Voldemaras.
Klubo renginių grafike – ir dalyvavimas senienų mugėse, kelionės. Kasmet – dviejų dienų turistinė išvyka, tradicinis sezono atidarymas Biržų pusėje ir uždarymas – rokiškėnų teritorijoje. Renginio kelionės maršrutas nesikartoja – kasmet būna vis kitoks.
Pasiteiravus apie seniausius klubo narių turimus istorinius eksponatus, vyrai kalba nenoriai. Sako, tai esantis asmeninis klubo narių turtas.
„Pas Narcizą – stacionarūs varikliai. Tai jie, skirti kuliamosioms, malūnams sukti, yra seniausi, gal kokie aštuoni veikiantys. Juos Narcizas kaskart užkuria, veikimą pademonstruoja. Yra jų ir vežimėlių, todėl tuos variklius galima ir buksyruoti“, – sako klubo vadovas.
Ir apie sentimentus
Klubo narių arsenale – seni motociklai, lengvieji automobiliai, visureigiai, sunkvežimiai. Dauguma jų restauruoti. Išvydus kai kurių klubo narių techniką sunku patikėti, kad jai per 40 ar daugiau metų. Prižiūrima su meile ji žvilga lyg ką tik būtų nuvažiavusi nuo gamyklos konvejerio.
Pasak T. Bekerio, ypatinga priežiūra pasižymi prezidento Voldemaro turima sena technika. Sunku patikėti, kad automobilis, kuriuo klubo vadovas atvyko į susitikimą, nėra naujas.
„Pamatytumėt, kokia tvarka yra Voldemaro garaže“, – žavisi Tomas.
Klubo nariai turi atsakymą, kodėl jų istoriniame arsenale yra nemažai rusiškos technikos. Tai susiję su sentimentais. Esą visi šiandien nori įsigyti naują automobilį, tobulesnę techniką, tačiau tik nedaugeliui pažįstamas jausmas, užplūstantis įsėdus į tėvo ar senelio kažkada vairuotą automobilį ir jį užvedus girdėti tolygiai urzgiantį variklį…
