Lietuvos regionai susiduria su problema – jaunimas studijuoti išvažiuoja į didžiuosius miestus, apsistoja ten ir nebegrįžta į mažesnius rajonus. Meras KĘSTUTIS KNIZIKEVIČIUS papasakojo, ko reikia, kad Biržai būtų patrauklūs jaunimui, ir kas jau daroma, kad mieste jaunimas būtų aktyvus ir turėtų kur turiningai leisti laiką.
– Savivaldybės svetainėje pateikiama, jog Biržuose veikia 11 jaunimo organizacijų. Ar jos sėkmingos ir jaunimas įsitraukęs į jų veiklas?
– Kai kurios iš jų yra likusios tik „ant popieriaus“. Deja, tenka tą pripažinti, nes kai kurios įsteigtos anksčiau čia dirbusių asmenų, kurie dabar jau yra išvykę. Pvz., Merūno Jukonio įkurtas Jaunimo klubas „Žalias“, jis nelabai aktyvus Biržuose, nes pats įkūrėjas išvykęs. Svarbu, kad yra bent kelios aktyvios, stiprios – pavyzdžiui, kaip dziudo sporto klubas „Rooni“, tai tikrai stipri organizacija, rengia sportinius renginius.
– Kaip aktyviai įsitraukia moksleiviai į miesto vystymo veiklą?
– Pripažinsiu, kad ties tuo reikia padirbėti, nes neseniai Biržuose atsirado dalyvaujamasis biudžetas, bendruomenės gali teikti paraišką savo projektams. Mačiau, kad Klaipėdoje, yra organizuojamas dalyvaujamasis moksleivių biudžetas. Galvojame apie šią idėją, būtų gerai ir Biržuose tai pritaikyti. Pats jaunimas galėtų susikurti erdvę ar susiorganizuoti mokymus. Manau, tai priartintų jaunimą prie savivaldos ir jis pradėtų daugiau domėtis savivaldybės veikla.
– Kokios perspektyvos jaunimui likti Biržuose?
– Tiek Biržų, tiek Panevėžio regionas neturi aukštosios mokyklos. Yra Panevėžio kolegija, bet matant vyriausybės politiką, tikėtina, kad ji irgi gali išnykti, nes siūloma ją jungti prie Šiaulių kolegijos. Kadangi neturime stiprios aukštosios mokyklos, jaunimas rečiau grįžta į atokesnius miestus. Labai tikiuosi, kad po truputį jaunimo požiūris keisis, nes mažesniame miestelyje gyvenimo sąlygos yra geresnės. Vilniuje automobilių kamščiai, o Biržuose vaikus išvežiodamas į darželį, mokyklą kasdien trunku apie 20 minučių. Perspektyvų grįžti yra, juolab kad ir pati savivaldybė deda visas pastangas, kad jaunimą prisitrauktų. Yra patvirtinta jaunų specialistų pritraukimo tvarka, žinoma, kol kas ja labiau naudojasi medikai, nes tai turi būti trūkstamos specialybės specialistas.
– Kiek medikų su tokia tvarka pavyksta pritraukti?
– Priklauso nuo poreikio. Kai startavo programa, medikų trūko ir jų buvo nemažai pritraukta. Žinoma, ne visi atvykdavo dirbti visu etatu, bet, mano nuomone, esame mažas miestas ir kai kurių specialybių medikų nereikia visu etatu. Daugelyje regionų mokytojų trūksta, o Biržuose šiemet net 2 jaunos mokytojos. Biržai labai gražėja, infrastruktūra ir teikiamos paslaugos tikrai nėra prastos, todėl miestas traukia žmones.
– Ar iš jaunimo girdite pasiūlymų, ko reikėtų, kad Biržai būtų patrauklesni jaunimui?
– Statome sporto kompleksą, sporto bendruomenė yra gana aktyvi. Turime ir jaukų barą, kuris savo lygiu nenublanksta prieš Vilniaus ar Kauno.
– Ar pats priklausėte jaunimo organizacijoms ir ar užteko veiklų jaunam žmogui, kai mokėtės mokykloje?
– Mano dėdė – dziudo treneris, tad nuo mažų dienų teko suktis ant tatamio. Taip pat aktyviai žaidžiau futbolą, buvau priverstas lankyti ir tautinius šokius.
Reikia rasti būdą, kaip jaunuolius įtraukti į įvairias veiklas. Norėčiau su Biržų jaunimu surengti kompiuterinių žaidimų turnyrą, pats anksčiau mėgdavau pažaisti „League of legends“ ir „Counter-Strike“, būtų smagu prisiminti. Noriu laisvai praleisti laiką su jaunimu, supažindinti jį su savivalda.
– Minėjote išmokas gydytojams. Kokie dar sprendimai vykdomi nacionaliniu lygmeniu, norint pritraukti jaunus žmones į regionus?
– Valstybė padeda jaunoms šeimoms įsigyjant pirmą būstą. Vien pernai tokių šeimų Biržuose buvo 15. Kaip ir kiekvienoje savivaldybėje grįžta nedidelė dalis jaunimo. 4-6 metai studijų dar nėra tas laikas, kai žmonės sukuria šeimas ir įsitvirtina didesniuose miestuose, tačiau tie specialistai, kurie mokosi ilgiau, pavyzdžiui medikai, jie ten ir pasilieka.
– Kaip Jūs pats leidžiate laisvalaikį Biržuose?
– Iki mero pareigų kartais su vaikais pažaisdavau kompiuterinių žaidimų, tačiau dabar tam laiko neberandu. Visi savaitgaliai dažniausiai yra užimti, todėl laisvalaikį derinu prie vaikų. Jeigu jie nori pasiimti meškerę ir pažvejoti − einam pažvejoti. Mėgstame ir pagrybauti, šunį miške pavedžioti. Noriu turiningai praleisti laiką su vaikais, kad jie atitrūktų nuo įprasto ritmo, gautų pakankamai dėmesio.
– Esate trečias pagal jaunumą meras Lietuvoje. Dažnai susiduriate su argumentais, kad kažko negalite padaryti, nes esate per jaunas?
– Dabartinė patarėja yra netgi jaunesnė už mane, tačiau labai kokybiškai dirba. Diskriminacijos dėl amžiaus nepatyriau, žinoma, buvo žiniasklaidos klausimų, kai formavome komandą, kad esame per jauni, be patirties. Man buvo tai labai keista girdėti, nes savivaldybėje dirbu jau 8 metus. Visiškai nesvarbu, koks yra tavo amžius, esmė – kiek esi įgijęs žinių. Nemanau, kad į politiką eina per jauni žmonės, manau, kad galėtų eiti dar daugiau jaunų žmonių.
Per visuomenės sveikatos studijas įgijau vadybinių žinių, kurios praverčia mero darbe. Turėjau siaubingai didelę baimę šnekėti prieš auditoriją, bet tarybos posėdžių metu turėdavau kalbėti ir tai buvo postūmis, kad laikas perlipti per savo baimę. Sykį klausimą posėdžio metu pristačiau tarmiškai, vienas tarybos narys replikavo, kad labai gražiai pasvalietiškai kalbu, tada turbūt ir įvyko tas lūžis, pareiškiau, kad ne pasvalietiškai kalbu, o biržietiškai. Nuo to laiko nebeturiu jokios auditorijų baimės. Bakalauro studijos buvo naudingos, o šiuo metu rašau magistro darbą.
– Ar norėtumėte išmėginti savo jėgas nacionalinėje politikoje?
– Mero pareigas man patikėjo biržiečiai, todėl aš noriu jas tęsti. Laikausi taisyklės, jog jei pradėjau vieną darbą, privalau jį pabaigti, privalau atiduoti duoklę žmonėms, kurie balsavo būtent už mane.
– Kokia Jūsų vizija Biržų jaunimui?
– Noriu jaunimą padaryti aktyvesnį pačioje savivaldoje, nes jaunimas gali atnešti gerų idėjų, padaryti postūmį kitiems žmonėms. Šiuolaikinis jaunimas turi daugiau informacijos ir ją greičiau suranda. Kartos keičiasi kas 10 metų, ateina vis kiti žmonės su vis kitais poreikiais, matau, kaip keičiasi ir mano vaikų poreikiai. Tiesiog jaunimą reikia motyvuoti, kad jie dalyvautų savivaldos veikloje.
