Apie kaimų mokyklų gyvavimo garantą – jungtines pradinukų klases – diskutavę Biržų politikai reiškė įvairias nuomones. Kalbas apie nepakankamą ugdymo kokybę „prigesino“ oficiali informacija apie Pačeriaukštės ketvirtokų nacionalinio patikrinimo rezultatus, pranokusius ir šalies vidurkį.
Ar didelėse miesto mokyklose ir daugiau nei dvidešimt vaikų turinčiose klasėse pradinukams mokytis tikrai geriau? Tokia diskusija prieš pat rugsėjo 1-ąją kilo Biržų savivaldybės tarybos posėdyje. Politikai nuomones reiškė svarstant klausimą dėl papildomo Savivaldybės biudžetinių lėšų skyrimo Biržų „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos Pačeriaukštės Petro Poškaus daugiafunkcio centro jungtiniam 1-3 klasių komplektui finansuoti.
2025-2026 mokslo metais šiai klasei finansuoti reikia papildomų 33 tūkst. 603 Eur. Situacija dėl papildomo finansavimo ir tam būtinų Savivaldybės biudžeto išlaidų atsirado rugpjūtį, vieno moksleivio tėvų šeimai išvykus gyventi kitur ir klasėje likus tik 7 vaikams. Kad jungtinė klasė būtų išlaikoma valstybės lėšomis, joje turi būti ne mažiau kaip 8 vaikai.
Ugdymo rezultatai geri, bet jungtines klases pamažu naikins
Tarybos nariai reiškė rūpestį ugdymo kokybe, kuri esą nukenčia, kai kelių klasių vaikai mokomi kartu. Politikams rūpėjo, ką Savivaldybė ketina toliau daryti su jungtinėmis klasėmis.
Konservatoriaus Daliaus Barkausko asmeninių pokalbių žiniomis, mažai kas pritaria jungtinių klasių buvimui. „Kokie yra planai šių klasių naikinimui?“ – klausė politikas mero.
Anot mero Kęstučio Knizikevičiaus, šį klausimą jis išskirtų į dvi dalis – pradinį ugdymą ir vyresnes klases.
„Manau, kad pradinės klasės turėtų būti kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos.
Ar tokiose jungtinėse klasėse vaikui geriau, ar ne, yra retorinis klausimas“, – kalbėjo meras.
Anot Savivaldybės vadovo, jeigu vaikas gabus, jis daugiau žinių pasisems ir iš kartu besimokančių vyresniųjų. Vyresnėms jungtinėms klasėms meras nepritartų, nes mano, kad jose ugdymo kokybė nukenčia.
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Loreta Baronienė pateikė „Atžalyno“ mokyklos informaciją. Praėjusiais mokslo metais Pačeriaukštėje besimokiusieji ketvirtokai dalyvavo Nacionaliniame mokinių pažangos patikrinime (NMPP).
„Jų rezultatai savivaldybės lygmeniu yra aukščiausi“, – pranešė vedėja L. Baronienė. Sykiu vedėja posėdyje pasakė, jog dėl jungtinių klasių yra siekiamybė, kad jų mažėtų ir neliktų.
„Jūs norite, kad jungtinių klasių mažėtų ir jų neliktų. Norai yra gerai, tačiau ką reikėtų daryti?“ – klausė D. Barkauskas.
„Nefinansuoti jungtinių klasių“, – atsakė L. Baronienė, pristačiusi sprendimo projektą dėl jungtinės klasės Pačeriaukštėje finansavimo.
Teisės aktai pasikeičia, o klasių nebėra
„Darbietė“ Alė Pocienė priminė prieš dvejus metus Germaniškyje buvusį atvejį, kai naikinta jungtinė klasė, o sykiu ir pradinis ugdymas. Esą buvo žinoma, kad kitais metais klasėje bus aštuoni vaikai, tačiau į tai neatsižvelgta. Papildomo finansavimo jungtinei klasei Germaniškyje neskirta, ji panaikinta. O štai Pačeriaukštės atveju, anot politikės, elgiamasi kitaip.
A. Pocienei atsakyta, kad tuo metu galioję teisės aktai nenumatė finansavimo galimybės. Panašiai buvę ir su Vabalninko Balio Sruogos gimnazija.
Tą patvirtino ir švietimą tuo metu kuravusi buvusi vicemerė socialdemokratė Audronė Garšvaitė. Savivaldybė galėjusi finansuoti tik vienos mokyklos vieną klasę. O kaip kitais metais būsią, anot politikės, dabar jau nebeaišku.
Laukia nauja mokyklų pertvarka?
Komiteto „Biržų atgimimas“ atstovė Indra Drevinskaitė teiravosi, ar dabar kiekvienais metais prieš rugsėjį bus žaidžiama, spėliojama, ar moksleivių tėvai išvažiuos kitur gyventi, ar neišvažiuos. „Kiekvieną rugpjūčio mėnesį tie patys žaidimai“, – konstatavo politikė, kėlusi klausimą, ar Savivaldybė neturėtų pasirinkti strategijos, ką daryti su jungtinėmis klasėmis.
Vedėja informavo apie naujos darbo grupės švietimo įstaigų tinka pertvarkai sudarymą.
Ir taupyti norisi, ir vaikų gaila
„Mes kalbam apie vaikus. Nesvarbu, jungtinės ar nejungtinės klasės, mes turim jas išsaugoti. Absoliučiai tuščia diskusija – yra, reikia ir patvirtinam. O jeigu norite padidinti vaikų gimstamumą, tai uždrauskite Biržų rajone apsaugos priemones“, – už jungtinės klasės finansavimą pasisakė socialdemokratas gydytojas Nerijus Ubartas.
Socialdemokratė pedagogė Audronė Garšvaitė siūlė pagaliau apsispręsti, kalbant apie ateitį ir apie strategiją. „Tai norim mes išlaikyti tas mažas mokyklas, pradines klases? Visi žinome, kad jungtinės klasės galimos tik pradinio ugdymo dalyje.
O gyventojų ir vaikų skaičių, manau, būtų labai sudėtinga padidinti Tarybos narių jėgomis. Jungtines klases geriau išlaikyti, negu vaikus išvežti“, – mano politikė.
„Reikia sveiko proto turėti – mažiukus tempti į Biržus“, – partijos bičiulės nuomonę palaikė gydytojas Dalius Jakubėnas.
Konservatorė Irutė Varzienė įžvelgė kai kurių politikų prieštaringą elgseną dėl disponavimo Savivaldybės pinigais.
„Man keista, kad (jungtines klases palaiko – red.) tie patys Tarybos nariai, kurie kitu atveju draskosi dėl kiekvieno tūkstančio… Esame atsakingi už viešuosius finansus ir noriu priminti, kad dabar dėl vieno vaiko trūkumo Savivaldybė iš savo biudžeto per metus moka per šimtą tūkstančių.
Tai vis dėlto dideli pinigai, kurie galėtų būti panaudoti švietimo kokybei“, – kalbėjo I. Varzienė. Ji paprašė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atskiro dėmesio toms klasėms, kurioms buvo skirtas papildomas finansavimas, kad tikrai būtų užtikrinta kokybė.
„Negalima taupyti vaikų sąskaita. Labai sunku tuos mažiukus kelti anksti rytą ir tempti į Biržus“, – tarė jungtinės klasės išlaikymui pritariantis demokratas Dalius Drevinskas.
„Valstietis“ Audrys Šimas taupymo tikisi dėl į koalicijos sutartį įrašyto partijos siūlymo.
„Dabar pasirašant naujos koalicijos sutartį su socialdemokratais yra vienas iš „valstiečių“ siūlymų, kad jungtinėse klasėse reikia finansuoti vieną trūkstamą vaiką, o ne visą klasę. Tai jau būtų taupymo galimybės. O jungtinės klasės turi būti išsaugomos, vaikų sąskaita mes tikrai negalime taupyti. Tokius projektus reikia palaikyti“, – sakė A. Šimas.
Ko negali pasiūlyti kaimas
Konservatorius D. Barkauskas laikėsi nuostatos, kad vaikų ugdymo sąlygomis kaimas neprilygsta miestui.
„Kalbu apie ugdymo kokybę, vienodą visiems rajono vaikams. Miesto mokyklose ugdomi vaikai turi gauti tokią pat kokybę kaip ir skyriuose. Ir atvirkščiai – skyrių vaikai turi gauti tokią pat ugdymo kokybę kaip mieste – ir būrelius, ir užklasinės veiklos galimybes, siūlomas ne tik mokykloje, bet ir mieste. Jungtinės klasės ir mažos mokyklėlės to negali pasiūlyti… Aš prašiau duomenų apie ugdymo rezultatus rajono mokyklose. Visi kalba apie išsaugojimą, o niekas neturi tokių duomenų“, – kalbėjo D. Barkauskas.
Matematikos mokytis visus vaikus kvietė į Pačeriaukštę
Kaimo mokyklos garbę iš posėdžio tribūnos apgynė Biržų „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos direktorius Vaidotas Butkevičius. Jis kalbėjo apie ugdymo kokybę „Atžalyno“ padalinyje – Pačeriaukštėje.
„Šiais metais, kai buvo vykdomas nacionalinis ketvirtokų pažangos patikrinimas, pas vicemerę buvo visų miesto mokyklų patikrinimo rezultatų aptarimas. Galime pasidžiaugti, kad „Atžalyno“ rezultatai tikrai neblogi. Paskui žiūrėjome skyrių rezultatus. Tai pagal Pačeriaukštės skyriaus rezultatus siūlyčiau visus vaikus siųsti matematikos mokytis į Pačeriaukštę. Čia rezultatai pagal balų surinkimo skaičių yra patys aukščiausi rajone. Aišku, vaikai tik penki, gal gabumai sutampa. Bet dėl lietuvių kalbos – tai rajone yra tik dvi mokyklos („Atžalyno“ ir Pačeriaukštės skyrius), kurių patikrinimo rezultatai yra aukštesni už respublikos vidurkį. Tai yra oficialūs agentūros duomenys. Mes kitų mokyklų nematom, tik galime palyginti savo mokyklą su kitomis respublikos mastu“, – kalbėjo direktorius V. Butkevičius.
Pasak mokyklos vadovo, Pačeriaukštės jungtinėje klasėje skirtingų klasių vaikai matematikos, lietuvių, anglų kalbos mokomi atskirai – po dvi valandas.
„Kur daugiau dėmesio vaikas gauna – ar jungtinėje klasėje, kurioje yra 7 vaikai, ar toje klasėje, kurioje vaikų skaičius yra 24?“ – retoriškai klausė direktorius, pateikęs pavyzdį iš asmeninės patirties. Jo dukrai porą metų teko mokytis jungtinėje klasėje. Tai ji nugirsdavusi ir tai, ko buvo mokomi vyresni vaikai. O tai, pasak direktoriaus, nėra blogai.
„Dėl ugdymo sąlygų – tai Pačeriaukštėje yra ir išmanusis ekranas, yra kompiuterių klasė, sporto salė. Sąlygos ugdymui, drįsiu teigti, netgi galbūt geresnės negu kai kuriose miesto mokyklose“, – sakė direktorius.
„Valstiečio“ liudijimas ir liberalo siūlymas
Jungtines klases gynė ir „valstietis“ Tomas Četvergas.
„Man teko mokytis, kai visos keturios klasės buvo vienoje klasėje ir mokytoja buvo viena. Visi apie 40 mokinių baigėm vidurinę mokyklą, gal tik du po aštuonių klasių išėjo į proftechninę. Tai kokybės (jungtinėse klasėse – red.) nereikia nudėti. Pradinėse klasėse viskas gerai. Manau, kad Vyriausybė vieną kartą sulygins savivaldybių įstaigas su privačiomis įstaigomis ir finansavimas bus sutvarkytas“, – viltis į naują Vyriausybę, kurioje yra ir „valstiečių“, dėjo T. Četvergas.
Liberalas Justas Greviškis siūlė direktoriaus V. Butkevičiaus pateiktą informaciją apie Pačeriaukštės ketvirtokų pasiekimus platinti kaip mokyklos reklamą, kad tėvai nebijotų vaikų ugdymo kaimo mokyklose.
Nors vedėja kalbėjo apie valdžios esą užsibrėžtą siekiamybę mažinti jungtines klases ir priemonę, kad jų neliktų (neskirti finansavimo), politikai kone vienbalsiai (24 iš 25) pritarė lėšų skyrimui Pačeriaukštės 1-3 klasės pradinukams.
