Sveikinimai su LR Seimo (2024-2028) metinėmis! Alaus ir šašlykų!
Jeigu taip paprastai šiandien atsakytume į klausimą, koks giliausias troškimas – ne prieš kameras, ne žurnalistams, o patys sau? Ko gero, pirmoji mintis būtų apie Ukrainos pergalę. O antroji (kalbant ne apie privačius namų reikalus) –visi pasiilgo solidžios Seimo, Vyriausybės veiklos. Net konservatoriai. Pradžioje politinius oponentus giliai širdyje gal ir džiugina pralaimėjimai, nesėkmės (nu, visi mes tik žmonės), bet kai šitaip – skandalas po skandalo, neapykantos fontanai, kai kyla realios grėsmės valstybei, tikrai norisi, kad socdemai atsikvošėtų. Taip ir negrįžo realybės suvokimas po visų p. Blinkevičiūtės melų, Palucko machinacijų? Kur ta politinė valia su tokia dauguma pripažinti, kad didžioji, šlovingoji, raudonosios praeities pilnoji partija žiauriai susimovė (o gal prie progytės ir kavytės pasakyta)?
Viešai tai ne! Atsakymų ieškoma praeityje, vėl ir vėl skaičiuojamos kitų klaidos. Kartojau ir kartosiu – valdantieji visada turi galimybę nebekartoti kitų klaidų, viską daryti geriau, greičiau, moraliau. Ir įsitvirtinti. Deja, kaip šūdina virvė tęsiasi ta pati banali taktika: savintis buvusių nuopelnus, neigti jų pasiekimus ir nuolat priminti nesėkmes. Iki psichozės. Valstybė palauks?
Taigi, stuktelėjo dabartinio Seimo metinės. Jau įgriso per kalbas, per užsakomuosius straipsnius kartojamos tos pačios džiaugsmingos naujienos: šleiva mokesčių reforma, abejotina II-osios pensijų pakopos pertvarka ir procentai gynybai, kurie dar tik popieriuje. Ai, dar augs pensijos – tiek, kiek suplanuota. Kaip čia dabar?!
Apskritai, kokią sritį beimtum, racionalių strateginių sprendimų, inovacijų nėra. Aišku, sistema, įdirbis gelbsti, inercija valdo ir apsaugo. Bet tai nėra progresas. Darytina metų apibendrinimo išvada – visiškas fiasko, koks 90 procentų valstybės valdymo neįgalumo. Tik optimistiniai tušti pažadai (socdemų arkliukas?), komiškai herojiški naujieji lyderiai, būsimų darbų koziris. Ir kada premjerė nebesišypsos kaip misė scenoje ir nebedarys tų žingsnių?! Žinau, kad dabar visi skaičiuoja žingsnius, bet gal nebūtina visai Lietuvai pranešinėti apie kiekvieną neva savarankišką žingsnelį, suderintą su partija? Ir tik neaiškinkite, ponai ir ponios, kaip kokiam feisbuke, kokia buvo I. Šimonytė. Ji savo atsiėmė. Deja, vienas iš esmingiausių ir keisčiausių politinio gyvenimo ypatybių – trumpalaikės ir ilgalaikės atminties santykis. Visada atsirinkti tai, kas naudinga, pagal simpatijas, bet ne tai, kas objektyvu ir teisinga. Tai su valdžios metinėmis! Patys išsirinkom!
Mūsų Seimo narė irgi tęsia giliąsias tradicijas: svarbiausia dėmesys paprastiem žmonym. Kuo daugiau dalyvauti šventėse, spausti rankas, šypsotis labdaringa šypsena, fotografuotis, įteikti sveikinimus, padėkas, smulkias dovanėles. Nu, negali būti taip gera savaitgaliais sakyti tas nuoširdžias kalbas pagal tas pačias matricas, išgyventi tas pačias iki skausmo pažįstamas šventes. Nors tas dėmesys gal ir veža? Iš tiesų tas nuoširdumas ir paprastumas yra tikrų tikriausia manipuliuacijos forma: esu vienas iš jūsų, čia dirbau, karves ganiau. Simuliuoti galima ne tik gripą, bet ir nuoširdumą.
Šiaip jau viskas būtų gerai, dėmesys yra gražu. Bet kur visa kita? Kur diskusijos – susitikimai su rinkėjais prieš mokesčių, pensijų, sporto (aktualu!) finansavimo reformas? Kur nuoširdūs straipsniai apie darbą Seime? Metų ataskaita gal dar bus? Gerai, kad dar laikraštis kartais paklausia, ką veikia Seimo narė, tai sužinom, kad paskambina, rūpinasi, patarėja budi. Ar kada bus kitaip? O gal neverta laukti ir tikėtis, kad politinė kultūra keisis iš esmės? Juk Seimo narys pirmiausia yra įstatymų rengėjas, leidėjas, valstybės valdytojas, kad mums visiems būtų geriau gyventi. Vis geriau ir teisingiau. O! Taigi dar Seimo narės organizuota gimnazistų darbų paroda Seime!
Atvira, demokratiška, lavinanti viešoji erdvė?
Pagaliau! Pagaliau Biržų meras rado savęs vertą renginį! Biržų „Saulės“ gimnazijos mokinių parodos pristatymas Seimo koridoriuje (fojė?). Foto su socdemų seimūnais. Kultūros žmonių protesto fone. Viskas gerai? Čia tau ne Salaspilio mūšio jubiliejus ar partizanų vado 100-metis. Į sostinę važiavo meras, vicemerė (?), dvi patarėjos („Akropolin“ labai reikėjo ar Seimo suvenyrų?). Žinia tuoj pat pasirodė savivaldybės tinklalapyje. Metų įvykis, sakyčiau. Man tik dėl pasekmių neramu – ar nereikės gimnazijos mokytojoms stoti į socdemų partiją? Ministeriam tai reikia! Šiaip jau gimnazijos choras profesionalus, piešiniai, tikiu, įdomūs, bet toks Biržų valdžios dėmesys juokingas. Bet kai vadovų darbotvarkėse tik šventės ir darbas su dokumentais – tai nieko stebėtino. Kaip būtų įdomu, kokių dokumentų kalnus perskaitė, ką ministerijoms pasiūlė ir kas mums iš to. Sklinda gandai, kad jų (vadovų) tiesiog per daug ir jie neturi, ką veikti.
Apskritai, komunikacijos kultūrai valdžios rūmuose – šakės. Rugsėjo 27 dienos savivaldybės tinklalapio tekste rašoma: „Mero patarėja kartu su Savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Loreta Baroniene pasveikino konferencijos pranešėjus ir…“. Kitoje pastraipoje jau „…“, – sakė meras Kęstutis Knizikevičius. Nieko nesupratau. Tai kuris sveikino?! Beje, mero patarėja ne sveikina, o perduoda mero sveikinimus. Nebent jai suteiktas koks ypatingas statusas, nes ji dabar aktyvi politikė? Ir šiaip jau prieš 420 metų Joną Karolį Chodkevičių su pergale sveikino pats popiežius, imperatoriai, dabar užtenka patarėjos ir vedėjos.
Dar labai nustebino delegacijos į Verderio (Vokietija) miestą sudėtis: tarybos narys, įstaigų žmonės – viskas aišku, bet iš mero komandos bent trys. Lauksim turbo rezultatų, ekonomikos ar kultūros šuolio, arba iš karto prisipažinkite, kad buvo ekskursija.
Apskritai, kur bendradarbiavimo su Verderiu atkūrimo konceptas? Kodėl nepristatytas Taryboje? Ar čia kažkieno vaikystės sentimentai?
Banalus, trafaretinis Savivaldos dienos sveikinimas spalio 10 dieną. Tebūnie. Bet ir vėl kliurka – pirmiausia meras sveikina administracijos darbuotojus, tik paskui Tarybos narius. Nu, man neskauda, bet tarybos narius renka žmonės, jie priima sprendimus, yra valdžia, o administracija – valstybės samdyti darbuotojai. Bet svarbiausia, kad jau pernai rašiau apie tai. Vadinasi, progreso jokio. Šunys loja, karavanas velkasi – čia apie Biržų valGančiąją (pagal G. R.) daugumą. Ir vėl – tikrai daug nusipelnęs seniūnaitis Gražvydas Venckus apdovanotas mero kabinete prie kokių 6 akių.
Dar kartą siūlau tokius žmones apdovanoti pagarbiau – jeigu ne scenoje, tai bent jau Tarybos posėdyje.
Gal ir bendradarbiavimo sutartis derėtų pasirašyti Tarybos posėdžiuose?
Kultūros žmonių protestas Lietuvoje ir Biržuose
Apie protestą prirašyta daug. Man skaudžiausia, kad netgi daugiatūkstantinei miniai išėjus į įvairias protesto formas, etatiniai maištininkai suskubo kaltinti konservatorius, liberalus, kurti sąmokslo teorijas. Kitokia nuomonė yra normalu, bet nenormalu patalogiškai dėl visko kaltinti vieną politinę jėgą. Na, neturi nė viena partija tiek galių, kad išvestų į gatves tokias minias kūrėjų, intelektualų, laisviausių Lietuvos žmonių. Ir ačiū Dievui, kad neturi. Kultūros žmonės saugo laisvą mintį, kaip niekas brangina asmens ir tautos laisvę. Būtent jie apmąsto mūsų būtį. Būtent jie pademonstravo tikrąją maišto kultūrą su Čiurlionio „Jūra“.
Gaila, kad Biržų socdemų lyderiai nedalyvavo, nors laikraštyje daugelis jų pasisakė prieš Kultūros ministerijos atidavimą „Nemuno aušrai“. Ar čia irgi tas žudantis politkorektiškumas? Kaip ir J. Olekos vis kartojama mintis, kad svarbiausia vykdyti programą, pažadus. O tai kaip pažadas neiti į koaliciją su „Nemuno aušra“?
Iš tiesų dar niekada taip gerai negyvenome ir dar niekada nebuvo taip baisu. Dėl karo Ukrainoje, dėl auginamų įtampų, dėl Rusijos įtakos. Legendinis Feniksas prisikelia iš pelenų, iš savo mirties. Gal dar nevėlu? Viltį labai sustiprino pilietiškas kultūrininkų sąjūdis. Kaip dažnai buvo kartojama, kad reikia naujo sąjūdžio.
Irutė Varzienė, Biržų rajono savivaldybės tarybos TS – LKD frakcijos pirmininkė
