Narkotinių medžiagų vartojimas tarp įvairaus amžiaus mokyklinio jaunimo plinta it maras Cigaretės ir alkoholis paaugliams nebeįdomu, reikia daugiau ir stipriau. Visokiausių psichotropinių medžiagų ar jų mišinių, augalinių ar sintetinių narkotikų rūšių skaičiuojama dešimtimis, o kokia bjaurastis kartais maišoma į elektroninių cigarečių skysčius, turbūt nežino nei jų pardavėjai, nei patys rūkantieji.
Kaip reikėtų reaguoti mokytojams, tėvams ar globėjams radus apsvaigusį mokinį? Biržų savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos narių nuomonės išsiskyrė.
Svarstymui parengtas „liberalesnis“ variantas
Kaip elgtis mokytojams, ką reikia daryti tėvams ir globėjams, aptikus psichoaktyviąsias medžiagas, pastebėjus jas vartojant ar radus apsvaigusį mokinį? Apie tai praėjusį trečiadienį buvo kalbama ir diskutuojama savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos posėdyje.
Anot komisijos pirmininkės Simonos Bindariūtės, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) yra paruošęs rekomendacinį tvarkos aprašą, kuriuo remiantis yra parengti trys veikimo algoritmų projektai. Pasirinktas departamento siūlomas „liberalesnis“ variantas, tačiau, pasak S. Bindariūtės, posėdis tam ir sukviestas, kad nuspręstų, kokių poveikio priemonių keliu turėtų eiti mokyklos – liberaliu ar griežtesniu.
Rengiant šį projektą diskutuota su mokyklų bendruomenėmis, savo nuomonę bei pastabas išsakė Jaunimo reikalų bei Šeimos tarybos.
Algoritmus pristatė Savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Ina Romanova.
Pirmiausia – moksleivio sveikatos būklės vertinimas
Pirmasis algoritmas skirtas mokyklos darbuotojams, sužinojus, kad mokykloje mokinys yra apsvaigęs, turi psichoaktyviųjų medžiagų ar jas vartoja. Šiuo atveju darbuotojas pirmiausia įvertina mokinio sveikatos būklę, jei reikalinga pagalba – kviečia medikus, informuoja ugdymo įstaigos vadovus bei visuomenės sveikatos specialistą. Jei medikų pagalbos mokiniui nereikia, jį darbuotojas palydi pas mokyklos vadovą ar jo įgaliotą asmenį.
Mokykloje radus psichoaktyviųjų medžiagų ir nežinant, kam jos priklauso, informacija perduodama mokyklos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui.
Daiktų tikrinimas ir informacija policijai
Antrasis siūlomas algoritmas nusako mokyklos vadovo ar jo įgalioto asmens veiksmus gavus žiną apie narkotines medžiagas ar apsvaigusį vaiką.
Pirmiausia patikrinami mokinio daiktai. Jei nerandama nieko neleistino, tada kartu su atvykusiais mokinio tėvais kalbama apie galimas psichotropinių medžiagų vartojimo pasekmes.
Jei legalios psichoaktyviosios medžiagos randamos pirmą kartą, jos atiduodamos tėvams, kalbama apie pasekmes ir prevencinius veiksmus. Jei psichoaktyviosios medžiagos pas moksleivį randamos ne pirmą sykį, pildomas daiktų paėmimo protokolas ir ne vėliau, kaip kitą darbo dieną, informuojama policija per epolicija.lt sistemą.
Jei randamos nelegalios psichoaktyviosios medžiagos, policija kviečiama nedelsiant. Legalios psichoaktyviosios medžiagos sunaikinamos mokykloje nustatyta tvarka, nelegalios – perduodamos policijai.
Pagalbos mokiniams, jų tėvams ar globėjams procedūros
Komisijos posėdyje pristatytas trečiasis veiksmų algoritmas buvo skirtas pagalbos teikimo mokiniams, jų tėvams ar kitiems jų įstatyminiams atstovams procedūroms. Veiksmai suskirstyti į dvi šakas – kai nustatytas pirmasis narkotinių medžiagų disponavimo ar vartojimo atvejis ir kai tai atsitinka pakartotinai.
I. Romanova taip pat siūlė patvirtinti Daiktų paėmimo protokolą, kuris taip pat numatytas rekomendaciniame tvarkos apraše.
Probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Jurelevičienė domėjosi, kaip ir kada bus gaunamas sutikimas dėl moksleivio daiktų tikrinimo.
Anot Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto Marijono Nemanio, mokyklos sutikimus dabar stengiasi surinkti iš tėvų, o ugdymo įstaigoms sudarant naujas mokymosi sutartis, sutikimai bus įtraukti kaip sutarties priedas.
Liberaliai ar griežtai
Dėl algoritmų struktūros niekas nesiginčijo. Diskusija iš esmės vyko dėl to, kokį variantą siūlyti mokykloms – liberalesnį, paremta NTAKD rekomendacijomis, ar griežtesnį. Pagrindinis skirtumas tarp liberalizmo ir totalitarizmo šiuo atveju buvo veiksmai, kurių imasi mokyklos darbuotojai, nustatę psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ar turėjimą.
Liberalusis variantas siūlė pirmą kartą taip atsitikus pirmiausia kalbėtis su pačiu mokiniu, vaiko tėvais ir mokyklos administracija. Griežtojo varianto atveju iškart būtų pranešama policijai.
Pirmas kartas ar pirmas pagavimas?
Komisijos narės Audronės Garšvaitės manymu, policiją reikia kviesti nedelsiant.
„Niekas nežino, pirmą ar antrą kartą jis vartoja ar turi. Čia tik pagautas jis yra pirmą kartą. Ar už nelegalias medžiagas jau tokie baisūs padariniai moksleviui būna, jei kreipiamasi į policiją? – kalbėjo A. Garšvaitė.
„O kas yra tos legalios psichoaktyviosios medžiagos, čia man trūksta informacijos“, – klausė L. Jurelevičienė. Buvo paaiškinta, kad tai tabakas, alkoholis ir elektroninės cigaretės.
Biržų švietimo pagalbos tarnybos socialinė pedagogė Asta Vaicekavičienė atkreipė dėmesį, kad nepilnamečiai mokiniai negali legaliai įsigyti ir vartoti čia „legaliomis“ vadinamų priemonių, todėl šitas variantas galimai prasilenkia su įstatymu.
Už griežtesnį variantą pasisakė ir M. Nemanis. Jo nuomone, policija turėtų būti informuota visada, kai nustatoma, jog vartojamos, disponuojamos ar platinamos psichoaktyviosios medžiagos.
„Elektroninė cigaretė yra legali. Tačiau kaip nustatysite, ką jie rūko? Mes tokiu atveju skiriame ekspertizę ir specialistai gauna išvadas. Tas „legalu“ ir „nelegalu“, tie pirmi kartai – kaip jūs fiksuosit, kaip nustatysit, ką jie yra pavartoję? Atsakomybė, vienokia ar kitokia, yra nuo pirmo karto“, – mano Biržų policijos komisariato atstovė Jolita Balčiūnienė.
Nuomonės skirtingos
Savivaldybės Šeimos taryba rugsėjo mėnesį diskutavo, kaip vertina mokyklų reagavimą į moksleivių disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Čia pasirinktas „liberalusis“ algoritmas. Anot I. Romanovos, Šeimų tarybos argumentai „už“ buvo tai, kad svaiginančios medžiagos gali būti įdėti į vaiko kuprinę jam nežinant, vaikas vieną kartą gali suklysti ir jam užteks pokalbio su mokyklos administracija bei tėvais. Tuo pačiu esą mažesnis krūvis būtų policijai, o vaiką pavartoti psichoaktyviųjų medžiagų gali pastūmėti ir sudėtingos gyvenimo sąlygos.
„Prieš“ Šeimų taryba matė tokius argumentus, kaip pranešimo policijai didesnį paveikumą jaunuoliui, nulinę toleranciją psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui.
Jaunimo reikalų tarybos nuomonę pristatė savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Vesta Strelcova. Anot specialistės, Jaunimo reikalų taryba siūlo diferencijuoti algoritmų taikymą pagal amžių. Iki 18 metų siūloma naudoti liberalų algoritmą, o nuo 18 metų – griežtesnį.
Ugdymo įstaigų nuomonė taip pat nevienareikšmė, nuomonės pasiskirstė vienodai. Anot I. Romanovos, trys ugdymo įstaigos mano, jog reikia atlaidžiau žiūrėti į pirmąsias mokinių klaidas, ir rinkosi dabar svarstomą variantą. Kitos trys ugdymo įstaigos rinkosi griežtesnį variantą.
Komisija – už griežtesnę atsakomybę
„Aš suprantu tėvų poziciją, bet keistai nuskambėjo kai kurie Šeimų tarybos išsakyti argumentai. Iš vienos pusės, kalbame apie nulinę toleranciją, iš kitos pusės – kad sudėtingose situacijose augantis vaikas gali pavartoti psichoaktyviųjų medžiagų. Tai mes leidžiame sudėtingose sąlygose augančiam vaikui vartoti?“ – stebėjosi A. Garšvaitė. Jos nuomone, argumentas apie tai, kad kažkas pasinaudos svetima kuprine, mažai įtikinamas. Politikės nuomone, kalbėti apie išlygas dėl amžiaus irgi nėra teisinga.
„Kalbant apie 15 – 17 metų amžiaus jaunuolius, jie puikiai suvokia savo daromų veiksmų pasekmes“, – kalbėjo ilgametę pedagoginę patirtį turinti A. Garšvaitė.
Už griežtesnes priemones pasisakė ir kiti kalbėję Komisijos nariai. Balsavimas parodė, kad už griežtesnį algoritmą pasisako didžioji dalis Komisijos. Anot Komisijos pirmininkės S. Bindariūtės, pataisytas algoritmas ir komisijos sprendimas bus perduotas Biržų rajono savivaldybės merui.
S. Bindariūtė pastebėjo, kad Komisijos siūlymai yra rekomendacinio pobūdžio ir meras savo potvarkyje turėtų atsižvelgti į Komisijos nuomonę ar siūlyti dar kokių nors pakeitimų.
