Kaip jau ne kartą esu sakęs, rinkėjų valia užėmęs mero pareigas atėjau dirbti, o ne užsiiminėti pigiu populizmu. Man svarbu ieškoti ir rasti būdų, kaip paspartinti Biržų rajone ilgai planuotų, suplanuotų ir perplanuotų projektų įgyvendinimą. Žinoma, oponentų akys ir lūpos šauks: „PROJEKTAI BUVO PARENGTI! Jums liko tik įgyvendinti“. „Tik…“ – trumpas žodis ir didelė prasmė, kurią iki galo suvokti gali vien tie, kurie tą „tik“ kelią yra nuėję. Todėl ir sakau, kad jau seniai laikas nustoti žarstytis skambiomis frazėmis ir tiesiog jei ne padėti, tai bent netrukdyti dirbti.
Regis, taip paprasta: nepritari – pasiūlyk, kaip padaryti geriau. Turi kitą nuomonę – išsakyk racionaliai. Nepatinka veiksmas – kritikuok jį, o ne asmenybę. Dabar gi matome visiškai priešingą ir oponentų elgesį: vienas, galbūt dirbtinio intelekto pagalba „masinės gamybos būdu“ kuria paklausimus Savivaldybės administracijai, politinės mero komandos nariams, įstaigoms ir kitiems juridiniams asmenims. Tikėtina, ne dėl to, kad jam prašomos informacijos iš tikrųjų reikia, o – vėlgi tiesiog hipotetiškai – tik tam, kad atitrauktų specialistus nuo tiesioginio darbo. Kiti tuo tarpu ieško kultūros geno ir ,,konservatoriškos“ demokratijos visuomenėje, kartu atvirai niekindami visus „neteisingai“ mąstančius. Suprask: jei nematai gyvenimo iš paukščio (kregždės bent jau) skrydžio, esi mažų mažiausiai „ne…“ (ne patriotas, nekultūringas, nesąmoningas…). Aš čia, žinoma, grynai hipotetiškai…
Kiti tuo tarpu ieško kultūros geno ir „konservatoriškos“ demokratijos visuomenėje, kartu atvirai niekindami visus „neteisingai“ mąstančius. Suprask: jei nematai gyvenimo iš paukščio (kregždės bent jau) skrydžio, esi mažų mažiausiai „ne…“ (ne patriotas, nekultūringas, nesąmoningas…).
Apie kasdienybę. Man, visiškam politikos naujokui, nuo kadencijos pradžios jau teko dirbti su trimis Vyriausybėmis ir galiu pasakyti, kad skirtumas tarp Vyriausybių – akivaizdus. Jeigu su 18- ąja (I. Šimonytės vadovaujama) Vyriausybe susikalbėti nebuvo galimybės vien dėl to, kad jokie pokalbiai iš viso nevyko, atrodė, kad regionų reikalai tuometinei premjerei ne tik kad ne prioritetiniai, bet ir neaktualūs. Geriausiu atveju gaudavome galimybę susitikti su reikiamos srities ministru ar viceministru, ministerijų specialistais. Visgi tie susitikimai ir pokalbiai vykdavo ir baigdavosi panašiai: disponuokite Savivaldybės biudžeto lėšomis. Dar palinksėjimas, šypsena ir viso gero.
Atėjus 19-ajai (G. Palucko vadovaujamai), o po to ir dabartinei 20-ajai Vyriausybėms pokytis tapo akivaizdus ne tik bendravimo ir bendradarbiavimo, bet ir rezultatyvumo prasme. Didelė pažanga buvo padaryta Vlado Garasto sveikatingumo ir sporto centro klausimu. Gal jau ne vienam biržiečiui atrodė, kad šio centro statybos truks amžinybę. Tačiau rezultatas šiandien džiuginantis, darbai vyksta sparčiai. Tikimės, kad šis objektas bus baigtas net greičiau, nei planavome. O tada jau ir apie baseiną, kuris numatytas antrajame etape, galėsime galvoti ne kaip apie utopiją.
Prisimenate Astravo užtvankos klausimą? Juk ją – gyvybiškai Biržams svarbią – buvo siūloma nugriauti ir tokiu būdu atkurti originalias upių vagas. Spėkit, kuri Vyriausybė tai siūlė. Žinoma – I. Šimonytės.
Prisimenate Astravo užtvankos klausimą? Juk ją – gyvybiškai Biržams svarbią – buvo siūloma nugriauti ir tokiu būdu atkurti originalias upių vagas. Spėkit, kuri Vyriausybė tai siūlė. Žinoma – I. Šimonytės. Nors tokie siūlymai tikrai atrodė sunkiai suvokiami, siūlytojų argumentai buvo paprasti – nei ES, nei Vyriausybės programose nėra tokios eilutės, kad galėtume finansuoti užtvankos tvarkybos darbus. Na, man, dar jaunam politikui, tada beliko tik patikėti tuo, ką sakė Vyriausybės atstovai… Visgi keičiantis Vyriausybėms klausimo nepamiršome ir jį toliau atkakliai kėlėme. Ne be reikalo. Šiandien Vyriausybė mums turi gerą žinią – galimybė finansuoti užtvankos rekonstrukcijos darbus yra! Tiesa, tvarkos aprašai dar neparengti, bet viskas padaroma, kai daroma ir norima. Tai ko laukė I. Šimonytės Vyriausybė? Įkvėpimo, apimančio matant, kaip griūna tiltai ir užtvankos? Labai tikėtina, kad tokio poreikio dabartinė Vyriausybė neturi ir 2026 m. pirmoje pusėje Savivaldybė galės pateikti paraišką darbų finansavimui gauti.
Pasirodo, kartais pakanka tik asmenybių kaitos tam, kad pasikeistų požiūris į kylančius iššūkius. Mes tą pajutome. Savo kailiu.
Galėčiau tęsti toliau, bet, manau, esmė išdėstyta. Neabejoju, kad sulauksiu oponentų atsako ir pašaipos, kad lengva kalbėtis su Vyriausybe, kai valdžioje savi. Bet, gerbiamieji, savi / nesavi neturėtų būti rodiklis. Svarbiausia – požiūris į problemas ir jų sprendimo paieškos. Bet taip, pasirodo, kartais pakanka tik asmenybių kaitos tam, kad pasikeistų požiūris į kylančius iššūkius. Mes tą pajutome. Savo kailiu. Ir nesvarbu, kad viena politikė (gal iš savo patirties?!) rašo, kad važiuojame į Vilnių po „Akropolį“ pasivaikščioti – tai dar vienas būdas menkinti tuos, kurie nelaukia, kad problemos išsispręs pačios apie jas politkorektiškai pamąsčius ir vaizdingai pasamprotavus. Taip nei „Saulės“ gimnazijos stadionas susitvarkė, nei aplinkkelis nusitiesė, nei šilumos ūkio tvarkymas prasidėjo… Mes tuo tarpu dirbame mažiau kalbėdami, nes siekiame bent iš dalies grąžinti biržiečiams nepamatuotų praeities ambicijų padarytas skolas.
Ramaus advento laiko.
Kęstutis Knizikevičius, Biržų rajono savivaldybės meras
