Atėjus šiltajam metų sezonui prasidėjo darbai ir kapinių teritorijose. Kai kurie kapavietes prižiūrintys žmonės piktinasi, kad negali jų tvarkytis taip, kaip suplanavo. Jie mano, kad pernelyg griežtos Biržų rajono kapinių tvarkymo taisyklės, neleidžiančios kapavietės aplinkos projektuoti taip, kaip būtų patogiau ją prižiūrėti ir gražiau atrodytų.
Draudžiama tik Biržuose
„Esu dirbęs ne viename rajone. Bet tik Biržuose tokia griežta tvarka, kad visus planuojamus kapaviečių sutvarkymo darbus turiu suderinti su seniūnija. Tik Biržų rajone yra draudžiama aplink kapavietę sudėti trinkeles“, – kalbėjo į redakciją kreipęsis vienas antkapius ir kapavietes tvarkančios įmonės savininkas.
Jis sako iš dalies suprantantis, kodėl tokia tvarka buvo priimta.
„Kol kapinėse dirbo biržiečiai tvarkytojai, jie prie skirtingų kapaviečių sudėdavo trinkeles vienodai. Kai pradėjo dirbti iš kitų rajonų, jie pradėjo sukelti trinkeles ir prie kapaviečių padarė savotiškus laiptukus“, – pastebėjo žmogus.
Įmonės savininkas sakė dirbęs Panevėžio, Pasvalio rajonų kapinėse, tačiau vis tik tokių griežtų reikalavimų kaip Biržuose nebuvo.
Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo, kapinių priežiūros bei lankymo, kapavietės pripažinimo neprižiūrima ir kapavietės (kapo) identifikavimo Biržų rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašas patvirtintas 2024 metų vasario 2 dieną.
Jame nurodyta, kad asmuo, atsakingas už kapavietės priežiūrą, ketindamas tvarkyti savo kapavietę (įrengti kapavietę ribojančius apvadus, statyti paminklus, antkapius ir pan.), privalo kreiptis į seniūniją, raštu pateikti prašymą dėl darbų atlikimo kapavietėje ir gauti leidimą šiems darbams atlikti.
„Praėjimai tarp kapaviečių gali būti padengti tik skaldos, smėlio ar žvyro sluoksniu, išlaikant visą tako plotį viename aukštyje“, – teigiama apraše.
Lengviau nušienauti
Kalbinti Biržų rajono kaimiškųjų seniūnijų darbuotojai sakė, kad jiems dar geriau tvarkytis, kai aplink kapavietę būna sudėtos trinkelės. Tik, žinoma, ne sukeltos, bet įkastos lygiai su šalia esančia pievute.
„Lengviau taip šienauti kapinėse. Arti kapaviečių pjaunant žolę akmenukai neskraido ir antkapiai neapdrabstomi“, – tikino jie.
Darbuotojai mano, kad tvarkant kapavietę trinkelių aukštį galėtų reguliuoti seniūnija ar kapinių prižiūrėtojai. Tačiau visiškai drausti kloti trinkeles nederėtų.
Kaimo kapinėse mažiau aktualu
Širvėnos seniūnijos seniūnas Saulius Eigirdas sakė, kad buvo vienas užsispyręs žmogus, kuris būtinai norėjo dėti trinkeles aplink kapavietę. Jam buvo išaiškinta, kad galioja kapinių tvarkos aprašas ir to daryti negalima.
Seniūnas mano, kad, jei takas ne pagrindinis, nėra blogai leisti uždėti neaukštas trinkeles, kad nereikėtų karpyti žolės. Tą jis yra matęs ir didžiųjų šalies miestų kapinėse.
„Mūsų seniūnijos kapinėse plačiai išsidėsčiusios, tad trinkelės apie kapavietes – ne problema. Ji didesnė gal miesto kapinėse, kur skaičiuojamas kiekvienas centimetras“, – svarstė S. Eigirdas.
„Žmonės nori dėti trinkeles. Ypač pretenzijų sulaukėme pirmaisiais metais, kai buvo patvirtinta naujas tvarkos aprašas. Bet bėda, kad meistrai jas klodami nepadaro nuolydžio. Tad dabar siūlome trinkeles dėti kapavietės ribose. Jei trinkeles šalia kapaviečių visi klotų vienu metu, būtų lengviau šienauti. Bet dabar padaro savotiškus laiptus. Neišklotas trinkelėmis kapas lieka duobėje ir jame renkasi vanduo“, – svarstė Pabiržės seniūnė Vita Zurbaitė.
Seniūnė mano, kad kur yra kapininkai, tokių problemų galbūt nekyla, nes lengviau kapaviečių tvarkymą prižiūrėti. O seniūnijos visko, kas darosi kapinėse, kontroliuoti negali.
Neprisitaiko prie reljefo
„Kapinėse turi būti tvarka“, – įsitikinusi Biržų miesto seniūnė Kristina Undzėnienė.
Pasak seniūnės, išduodant leidimą laidoti yra nustatomos kapavietės ribos. Jos ribose žmonės gali daryti viską – ir pilti skaldą, smėliuką, ir dėti trinkeles. Tačiau už kapavietės ribų yra takas, kuris, sudėjus trinkeles, neturėtų būti paverčiamas laiptukais.
„Esame susidūrę su ne vienu atveju, kai ties viena kapaviete yra griovys, ties kita kalniukas. Kaip tokiu taku praeiti, tarkim, neįgaliam žmogui?“ – svarstė seniūnė.
Būtent dėl praėjimo prieš keletą metų buvo liepta nusiimti ir šalia kapaviečių pastatytus suoliukus.
Ji sakė suprantanti, kad kapinių tvarkytojai tokiu būdu praranda pajamas, nes užsakoma mažiau darbų.
„Galima pasipilti skaldos, žvyro, smėliuko, nesukeliant tako. Jei kapinių tvarkytojai dirbtų tvarkingai, laikytųsi tvarkos, prisitaikytų prie reljefo, būtų kitaip“, – kalbėjo seniūnė.
Kiekvienas rajonas sprendžia savaip
Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklės nenurodo, kokia danga turi būti dengiama šalia kapaviečių esanti teritorija.
„Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo gauti kapinių prižiūrėtojo leidimą statyti (rekonstruoti) kapinių statinius ir pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kurią jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės tvarkymo darbus, padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms“, – nurodoma taisyklėse.
Nieko apie dangą šalia kapaviečių nenurodo ir Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklės.
Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklės jau nurodo kitaip.
„Draudžiama savavališkai bendro naudojimo vietose sodinti želdinius (medžius ir krūmus), genėti, kirsti medžius ar kitaip pertvarkyti saugotinus želdinius, niokoti medžius, krūmus, vejas ir gėlynus, statyti, rekonstruoti, išvežti kapaviečių statinius neinformavus prižiūrėtojo, statyti suolus ar kitus statinius (įrenginius) už turimos kapavietės ribų, savavališkai, nesuderinus su kapinių prižiūrėtoju ir gretimų kapaviečių savininkais (prižiūrėtojais), keisti takų tarp kapaviečių plotį, priėjimo prie kapaviečių takų dangą (kloti trinkeles ar kitaip rekonstruoti), sujungti kapavietes, nepaliekant praėjimo takų, šiukšlinti, skinti ar imti gėles, kitus daiktus nuo kapaviečių, gadinti (bet kaip pažeisti, ištepti ir pan.) kapinių ir kapaviečių statinius, deginti šiukšles ar dėti (pilti) jas ne tam skirtoje vietoje, laikyti statybines ar kitas medžiagas ir daiktus, trikdyti rimtį ir pažeisti viešąją tvarką“, – rašoma taisyklėse.
