„Turiu misiją, kurią privalau įgyvendinti: priminti žmonėms, kad Ukrainoje vyksta karas ir kad jai reikia visokeriopos paramos. Ir dar kasdien dėkoti Lietuvos ir Biržų žmonėms už mums suteiktą ir tebesuteikiamą didžiulę pagalbą“, – kalba ukrainietė karo pabėgėlė Natalija Zhydchenko.
Moteris sako, kad dabar gyvena gerai. Per ketverius metus po to, kai pabėgo iš rusų okupuotos Ukrainos, Lietuvoje ji įveikė vėžį, išmoko lietuvių kalbą ir sutiko daugybę ją mylinčių vaikų mokyklose, kuriose dirba.
Galimybė gydytis nemokamai
„Gerai, kad Lietuvoje yra galimybė gydytis. Jei tuo metu, kai susirgome, būtume gyvenę Ukrainoje, būtų tekę daug mokėti. Ir butą, ir mašiną parduoti. Čia gydymą gauname nemokamai“, – sako Natalija.
Moteriai pavyko įveikti sunkią ligą, dabar tik kas tris mėnesius tenka važiuoti atlikti tyrimų, ar vėžys neatsinaujino. Kartu Biržuose gyvenanti Natalijos mama taip pat serga – ji chemoterapijos procedūroms važinėja į ligoninę jau trejus metus.
Kaip moteriai pavyko pasveikti ir fiziškai, ir emociškai? Ji neslepia, kad nebuvo lengva.
„Aš labai noriu gyventi. Tai duoda stimulą ir verčia judėti į priekį“, – sako Natalija. Jos žodžius tarsi patvirtina gražūs ataugę plaukai ir miela, gerumu šviečianti šypsena.
Visą publikaciją skaitykite popieriniame kovo 20 d. penktadienio laikraštyje.
