Biržų savivaldybės tarybos opozicija iš valdančiųjų pasigedo didesnės pagarbos ir informacijos.
Vietos savivaldos įstatymas reglamentuoja, kad ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš Savivaldybės tarybos posėdžių pabaigoje yra organizuojama Tarybos mažumos valanda. Jos metu Tarybos mažumos atstovai turi teisę užduoti klausimų merui, vicemerui (-ams), savivaldybės administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams ir gauti į juos atsakymus. Savivaldybės tarybos mažumos valanda trunka ne trumpiau kaip vieną valandą.
Praėjusią savaitę vykusiame Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdyje opozicija pasiskelbusioms mažumos frakcijoms valandos neprireikė. Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) ir „Biržų atgimimas“ (BA) frakcijų klausimai, į dalį kurių rajono vadovai pažadėjo atsakyti raštu, baigėsi po 40-ies minučių. Laiko liko ir valdančiųjų klausimams.
Pradžioje – lingvistinės ir organizacinės pastabos
BA narys Kęstutis Isakas pasigedo deramos informacijos apie Tarybos posėdyje būsimą opozicijos (mažumos) valandą. Pasak politiko, elektroniniu laišku atsiųstame pranešime dėl Tarybos posėdžio apie opozicijos valandą buvęs tik nedidelis sakinukas informacinio teksto pabaigoje.
Pasak Tarybos nario, pranešimas turėtų būti pateiktas aiškiai matomoje pozicijoje, o ne „tarp trisdešimties (darbotvarkės) klausimų“.
TS – LKD (konservatorių) frakcijos pirmininkė Irutė Varzienė savo pasisakymą pavadino „lingvistine pastaba“. Taip politikė reagavo į posėdžio pirmininko Kęstučio Knizikevičiaus anonsuojamą opozicijos „valandėlę“.
„Prašyčiau nevadinti valandėle. Čia skamba kaip socialiniuose tinkluose „kavytė“, „progytė“, „ačiukas“ ir pan. Tai mažumos valanda, kuri įtvirtinta įstatymu“, – pastebėjo Tarybos narė I. Varzienė.
Apie desovietizacijos praktiką ir mero drąsą
I. Varzienė pateikė klausimą merui K. Knizikevičiui apie desovietizacijos praktiką, jos vykdymą Biržų rajono savivaldybės teritorijoje.
„Kokia jūsų nuomonė dėl S. Nėries gatvių pavadinimo keitimo? Dabar, kai rinkimai praėjo, galite kalbėti drąsiai“, – kreipėsi I. Varzienė į merą. Politikė pridūrė, kad klausimų yra ir dėl kitų gatvių, kurių pavadinimuose yra sovietinės konotacijos, pervadinimo. I. Varzienė yra darbo grupės Biržų rajone esančių gatvių pavadinimų, kurie propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pakeitimo klausimams spręsti narė. Darbo grupei vadovauja vicemerė Astra Korsakienė.
„Niekaip nepavyko mero ir jo komandos nuomonės išklausti komisijoje (darbo grupėje). Toji komisija apskritai kaip nesusipratimas tęsiasi nuo gegužės mėnesio… Su kokiu aplombu Drąsos nominacijai buvo pristatytas meras demontavus obeliską Biržų sovietinių karių kapinėse. Kaip tai (sovietinė simbolika) bus sutvarkyta Vabalninko ir Nemunėlio Radviliškio karių kapinėse?“ – klausė konservatorė tarybos narė socialdemokrato mero.
Laukė ir sulaukė nuoširdžios nuomonės
Pasak mero K. Knizikevičiaus, Savivaldybėje buvo gauta ir vietos gyventojų, ir kai kurių darbo grupės narių siūlymų bei paklausimų.
„Specialiai neatsakiau nė vieniems. Laukiau tiesiog nuoširdžios nuomonės iš komisijos.
Ją (nuomonę) ir gavome. Kitam arba gruodžio mėnesio posėdžiui bus paruošti sprendimo projektai, – pranešė meras. – Dėl Vabalninko bus paruošti ir siūlomi du S. Nėries gatvės pavadinimo keitimo variantai – Panevėžio arba Petrulio“.
Ryžtas apsivalyti nuo sovietmečio apnašų
Meras informavo, kad dėl Biržų miesto S. Nėries gatvės pavadinimo bus gyventojų apklausa, balsavimas. Dėl kitų su sovietmečio ideologija siejamų gatvių pavadinimo keitimo yra numatyta lėšų.
„Būtent tokiems reikalams lėšos numatytos Architektūros ir urbanistikos skyriuje. O tą reikalą dėl nominacijos „išpūtė“ teikėjai. Tikrai ne aš – man garbės nereikia. Reikia apsivalyti nuo tų visų dalykų ir, jeigu bus lėšų tam apsivalymui, viskas ir toliau bus tvarkoma“, – pasakė meras K. Knizikevičius.
Administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė informavo, kad „sovietiniai obeliskai Nemunėlio Radviliškyje ir Vabalninke bus nugriauti šiais metais“.
Šiukšlės ir kultūra
Klausimais merui BA frakcijos pirmininkė Indra Drevinskaitė vystė atliekų temą. Informavo apie reikalavimą paruošti rinkliavų už atliekų šalinimą sistemos pakeitimus, kad gyventojai mokėtų tik už realiai išvežtą, o ne priskaičiuotą atliekų kiekį. Prašė išreikalauti iš Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRATC) išlaidų pagrindimo dokumentus. Meras informavo apie susitikimus su PRATC ir aptariamus atliekų tvarkymo projektų pakeitimus. „Jūsų siūlymai nebuvo svarstomi“, – sakė I. Drevinskaitei apie „atgimiečių“ siūlomus gyventojų apmokestinimo pakeitimus atsisakant pastoviosios mokesčio dalies.
I. Drevinskaitė dar sakė girdėjusi kalbų, kad sumažėjo kultūros renginių lankomumas. Tai esą susiję su mokesčiu už bilietus. Politikei atsakiusi vicemerė A. Korsakienė dėkojo už informaciją, kurią ji išgirdusi pirmą kartą. Vicemerė sakė nuolat bendraujanti su Kultūros centro direktoriumi, tačiau iš jo tokios žinios apie dėl bilietų sumažėjusius žiūrovų srautus netekę girdėti, tačiau šiuo klausimu žadėjo domėtis.
Šiluma ir štilis
„Čia visi buvome prigąsdinti, kad katilinė jau bus uždaroma. Laikas tiksi, o katilinės neuždaro. Tai kokia situacija šiuo metu? Štilis tęsiasi ilgą laiką, o jokios informacijos nėra“, – konservatorius Dalius Barkauskas klausė mero apie šilumos ūkio modernizavimą.
„Štilio nėra. Mažomis grupėmis (jose darbas konstruktyvesnis) susitikinėjame su „Ekotermijos“ atstovais“, – atsakė meras. Anot jo, sprendimo dėl šilumos ūkio modernizavimo projekto patvirtinimas priklausys nuo Tarybos narių pastabų ir siūlymų. O projektas svarstymui bus pateiktas šiais metais.
Kur įsikurs Registrų centras ir bankas?
Į Simonos Bindariūtės klausimą apie Registrų centrą atsakė administracijos direktorė J. Bagamolovienė. Registrų centrui siūlyta daugybė patalpų – ir visos jo netikusios. Tačiau yra viltis dėl paskutiniojo pasiūlymo.
„Paskutinis sprendimas – siūlyti buvusias Seimo nario priimamojo patalpas“, – informavo J. Bagamolovienė. Išrinktajai Seimo narei kabinetas būtų paruoštas antrajame to paties pastato aukšte.
K. Isako girdėtos žinios apie į Biržus grįžtantį SEB banko skyrių – pernelyg optimistiškos. Vietos ieškoma tik dėl gyventojų priėmimo patalpos. Jose bankas žmones aptarnaus tik periodiškai – pagal iš anksto suderintą grafiką.
Pasak administracijos direktorės, bankui siūlyta žmones priimti Savivaldybės „akvariume“ (asmenų priimamajame pirmajame aukšte). Siūlytas ir kitas variantas – klientus aptarnauti Turizmo, verslo ir informacijos centre (TVIC). Bankas pasirinkęs pastarąjį variantą – miesto centre, J. Janonio gatvėje esantį TVIC.
Ar merui reikia antrosios patarėjos?
„Darbietė“ Alė Pocienė klausė, ar mero patarėjai Lilijai Vaitiekūnienei pradėjus dirbti Seime meras ieškos kitos patarėjos.
„Ar liksite su viena patarėja?“ – teiravosi „darbietė“.
„Šito klausimo dar nesvarsčiau. Kol kas lieku su viena patarėja, o kaip bus ateityje – laikas parodys. Šią minutę patarėjos neieškau, kandidatų nėra“, – atsakė meras.
„Tai, pasirodo, nereikia antros patarėjos – ir visą šį laiką be reikalo buvo“, – replikavo konservatorius D. Barkauskas.
Šviesoforai nejuda, o konservatoriai pavyduliauja?
„Atgimietis“ Vytautas Juška domėjosi šviesoforo Kęstučio ir Vytauto gatvių sankryžoje reikalais.
Esą jie (papildomos rodyklės įrengimas) nejuda iš vietos, sankryžoje deginamas kuras, teršiama aplinka. Eismo saugumo komisijai vadovaujantis vicemeras Steponas Staškevičius atsakė, kad naujos kartos šviesoforo įrengimas galimas tik rekonstruojant sankryžą. O tam reikia nemažai lėšų.
TS – LKD frakcijos pirmininkė I. Varzienė atkreipė valdančiųjų socialdemokratų dėmesį į elgesį rinkimų laikotarpiu. Tai, kad prieš pat rinkimų tiesiąją į Biržus važinėjo rinkimų sąrašuose esantys socialdemokratai ir fotografavosi su rajono vadovais, I. Varzienė vadino galima netiesiogine reklama.
„Nesame skundikai, nesikreipėme į VRK“, – kalbėjo dėmesį į socialdemokratų elgseną atkeipusi I. Varzienė.
Meras pripažino, kad problemų dėl reklamos būta.
O socialdemokratas gydytojas traumatologas Dalius Jakubėnas rėžė kaip skalpeliu: „Čia dėl tų rinkimų pliurpalynės yra tik viena žmoniška išvada – kad pavydas dūšią graužia!”
Daktaro repliką valdantieji socialdemokratai sutiko labai smagiai.
I. Varzienė dėkojo Biržų miesto seniūnijai už preciziškai sutvarkytas kapines ir memorialų aplinką.
„Ištiko nuostaba – dar niekada anksčiau prie Švyturio gatvės memorialo nebuvo tiek daug gražių viržių. Manau, kad opozicija turi ne tik kritikuoti, bet ir padėkoti. Dėkojame Biržų miesto seniūnijos žmonėms už visus miesto gėlynus, atmintinų vietų priežiūrą“, – kalbėjo TS – LKD frakcijos pirmininkė I. Varzienė.
Valdantieji – apie druską, narkotikus ir alų
Valdančiosios koalicijos narys Audrys Šimas teiravosi apie dulkančius žvyruotus kelius.
„Ar buvo kelių barstymo druska akcija?“ – klausė politikas.
„Turėjome gražią idėją kiekvienoje seniūnijoje pabarstyti vieno kilometro atkarpą ir pažiūrėti, kaip tai veikia. Tarėmės su „Biržų vandenimis“, sutarta buvo geranoriškai, bet realybėje išėjo kitaip“, – sakė administracijos direktorė J. Bagamolovienė. Sykiu akcentavo, kad dėl to negalima kaltinti „Biržų vandenų“ .
„Ši iniciatyva mums nepavyko ne tik dėl „ Biržų vandenų“. Problemą spręsime kitu būdu – pirksime druskos ir išdalysime seniūnijoms, kad galėtų ja kelius pagal poreikį nusipilti“, – paaiškino direktorė. „Nebežaiskime su tais „vandenimis“… Yra tą padaryti galinčių normalių įstaigų… Seniūnijoms dalyti druską – nesąmonė“, – pasisakė Tarybos narys demokratas aplinkosaugininkas Dalius Drevinskas.
Direktorė J. Bagamolovienė reagavo, kad savivaldybės valdoma bendrovė „Biržų vandenys“ taip pat yra „normali įmonė“.
„Valstietis“ A. Šimas pagarsino žinią apie vienoje mokykloje galimai apsvaigusią nuo narkotikų Helovino vakarėlio dalyvę. Anot politiko, nereikia neigti, kad narkotikų problemos rajone nėra, ir klausė, kas šiuo klausimu daroma.
Vicemerė A. Korsakienė atsakė informacijos apie Helovino vakaro nuotykį negirdėjusi, tačiau priminė, kad narkotikų problema yra reali ir jos niekas neneigia. „Iššūkių yra jau ne vieną dešimtmetį ir padėti to išvengti nėra lengva“, – sakė vicemerė. Mokyklos yra numačiusios narkotikų prevencijos priemones, su jų planais Tarybos nariai galintys susipažinti.
Liberalas Justas Greviškis pranešė apie gaivinamą alaus šventės idėją. Tai būtų ne tik vienos alaus daryklos renginys. Dėl to, pasak J. Greviškio, žada sėsti prie stalo ir tartis kelios alaus gamybos įmonės.
