Šiemet, kovo 15 d., Lietuvoje pirmą kartą buvo minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Lietuvos Respublikos Seimas šią datą įrašė į atmintinų dienų sąrašą. Kovo 15-oji pasirinkta todėl, kad 1966 m. kovo 15 d. Vilniaus universiteto bibliotekininkė Ona Šimaitė tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas. O. Šimaitė iš Vilniaus geto išgelbėjo dešimtis žmonių ir pati tapo kankine Dachau koncentracijos stovykloje. Jeruzalėje, Jad Vašem Teisuolių alėjoje, auga jos garbei pasodintas medis.
2019 metais žydų gelbėtojams ir jų palikuonims pagerbti parkas užveistas Biržuose, buvusio geto teritorijoje (Žemaitės ir S. Dagilio gatvių sankirtoje).
Tais pačiais metais Pakamponyse, kur 1941 m. rugpjūčio 8 d. buvo sušaudyti 2400 žydai, Abelio ir Glendos Levitų iniciatyva buvo atidengtas ir memorialas, kuriame įamžintos ten nužudytų žydų pavardės.
Kovo 15 d. Biržų „Saulės“ gimnazijos Tolerancijos ugdymo centro mokiniai ir jų mokytoja Virginija Kalninienė kartu su Biržų muziejininkais pagerbė žydus gelbėjusius žmones Žydų gelbėtojų atminimo skvere, kur vasaromis žiedais apsipila kiekvienai gelbėtojų šeimai pasodintos gudobelės. Ant medelių gimnazistai užrišo po baltą kaspiną, kaip pagarbos ženklą savo gyvybėmis rizikavusiems, bet nelikusiems nuošaly biržiečiams, perskaitė jų vardus.
Pagarba šiems žmonėms
Akvilinai (1910–1995) ir Eduardui (1903–1991) Valintėliams, gyvenusiems Dvaroniškio vienkiemyje, Biržų r., auginusiems 4 vaikus: Elvyrą, Stasę, Algimantą ir Rimantą, 1941–1943 m. savo namuose jie slėpė Motelį Levitaną.
Akvilina ir Eduardas Valintėliai bei jų dukros Regina Stasė Kežienė ir Elvyra Čižauskienė 2015 m. apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Elzei (1894–1977) ir Romui (1897–1948) Jievaltams iš Mediniškių k., Biržų r., išgelbėjusiems Dorą (Dvorą) Levitan (Manienę), 2016 m. apdovanotiems Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Kazimierai (1896–1967) ir Kazimierui (1873–1945) Balčiūnams bei jų dukrai Genovaitei Balčiūnaitei-Grubinskienei (1929–2016) iš Jaunučių k., Biržų r., išgelbėjusiems Abelį Levitaną, Doros Levitan (Manienės) sūnų, 2016 m. apdovanotiems Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Veronikai (1889–1972) ir Jurgiui (1881–1968) Naktiniams, gyvenusiems Slyžių k., Papilio apylinkėje, Biržų r., išgelbėjusiems Reginą (Rachilę) Rozenbergaitę iš Subačiaus (Kupiškio r.), 2012 m. jie apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Emilijai (1981–1975) ir Juozui (1882–1975) Giedrikams iš Vabalninko, Biržų r., slėpusiems Šeiną ir Chaimą Gertnerius. 2007 m. jie apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Eugenijui Davidoniui (1924–2003) iš Jasiškių k., Nemunėlio Radviliškio valsč.,s Biržų r., drauge su mama Petronėle Davidoniene išgelbėjusiam Eleonorą Levinšteinaitę (Lena Nosova). Petronėlė Davidonienė įsidukrino Eleonorą, kuri Davidonių šeimoje gyveno nuo 1941m. iki 1954 m. Eugenijus Davidonis 1999 m. apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Jadvygai Šušytei-Pančkauskienei (1914–2018) – biržietei, anglų k. mokytojai. II pasaulinio karo metais ji mokėsi Kaune ir įvairiais būdais padėjo Kauno gete įkalintiems žydams.
Jos atminimas įamžintas Biržų žydų istorijos ir kultūros draugijos sprendimu.
Minėjimo metu kalbėjo buvęs mokytojas Vidmantas Jukonis, kuris mokiniams teigė, kad pavojingiausia gyvenime likti abejingiems, o išgelbėti gyvybę reiškia išgelbėti pasaulį.
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorius Gintaras Butkevičius gimnazistams papasakojo savo šeimos istoriją. Jo močiutė, kaunietė gydytoja Marija Grineveckaitė-Butkevičienė taip pat sutiko paslėpti penkiametę žydaitę. Į M. Butkevičienę pagalbos kreipėsi žydė Fruma Gurvičienė, penkiametės Noemi teta. Mergaitė iš geto buvo išnešta bulvių maiše ir daugiau kaip metus glaudėsi muziejaus direktoriaus močiutės M. Butkevičienės namuose. Muziejaus direktoriaus močiutei ir teta Onai Butkevičiūtei- Griniuvienei buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolių vardas. O direktoriaus tėtis Povilas Butkevičius apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė papasakojo, jog žydus savo bute Kaune slėpė ir iš Papilio kilęs įžymusis poetas Kazys Binkis su šeima.
Biržų muziejaus „Sėla“ informacija
