Biržų miesto šventė praėjusį penktadienį prasidėjo prasmingu dabartį ir praeitį jungiančiu renginiu. Tądien sukako 150 metų nuo kraštiečio, Nepriklausomybės akto signataro, visą sąmoningą gyvenimą paskyrusio lietuvybės ir tautinės savivartės žadinimui kunigo Alfonso Petrulio gimimo. Gražus signataro jubiliejaus paminėjimas buvo Biržų pilies Arsenalo salėje vykęs knygos „Signatarų genealogijos“ pristatymas. Joje garbią vietą užima ir Biržų krašto signatarų A. Petrulio bei Jokūbo Šerno gyvenimo aprašymai bei genealogijos.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarams skirtos knygos leidimą iniciavo Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija (LGHD). Knyga dedikuota Lietuvos valstybės atkūrimo, Lietuvos Nepriklausomybės kovų, Steigiamojo Seimo, pirmojo valstybės archyvo įkūrimo bei Steigiamojo Seimo priimtos Lietuvos valstybės Konstitucijos šimto metų jubiliejams paminėti.
Į Biržus atvažiavo LGHD vadovė Kristina Giedraitienė, profesorius Liudas Mažylis, J. Šerno genealogijos sudarytojas istorikas Laimonas Gryva bei matematikas ir genealogijų sudarytojas Vidimantas Kučas, sudaręs A. Petrulio giminės medį.
„Mums buvo lemta prisiliesti prie visiems labai gerai žinomų, sukūrusių Lietuvos valstybę asmenybių likimų. Visus tuos metus mus lydėjo noras surinkti kuo daugiau informacijos, kuo plačiau atskleisti jų likimus. Iš kitos pusės, slėgė didžiulė atsakomybė, kuri kartais stabdė, kreipė medžiagos rinkimą viena ar kita linkme“, – sakė K. Giedraitienė.
Įvadinį straipsnį šiai knygai parašęs profesorius L. Mažylis sakė, kad šis prašmatnus leidinys gimė todėl, kad į jo sukūrimą buvo įdėta daug širdies ir neskaičiuotos darbo valandos bei honoraras. „Tuomet rezultatas gaunasi geresnis, nei tai būtų valstybės užsakymu ar kitokiu pavedimu kurtas darbas.
Kita vertus, tenka nuoširdžiai apgailestauti, kad centrinei valstybės valdžiai tai rūpi mažiau nei visuomenininkams. Kiekvieno iš jų biografiją vienu ar kitu kampu praturtina pačios mūsų valstybės raidos istorijos suvokimą – valstybės kūrimo ištakas, jos suklestėjimą“, – sakė L. Mažylis.
„Kaip matematikas, turiu pasakyti, kad aritmetiškai tikroji A. Petrulio gimimo diena bus rugpjūčio 16 dieną, nes rugpjūčio 4 diena buvo užrašyta senuoju stiliumi, pagal tuometinį Rusijos imperijoje veikusi Julijaus kalendorių, kuris nuo dabar naudojamo Grigaliaus kalendoriaus atsilieka 12 dienų“, – sakė A. Petrulio giminės šaknis tyrinėjęs V. Kučas. Beje, jis Alfonso Petrulio palikuonis per mamos liniją. Anot genealogo, didžiausias atradimas buvo tas, kad pavyko atrasti dokumentų, liudijančių bajorišką Petrulių giminės kilmę. Kalbėtojas minėjo ir A. Petrulio brolį Vytautą, buvusį ministrą ir Seimo pirmininką, bei kitus žinomus šios giminės žmones.
Istorikas Laimonas Gryva, pasakodamas apie Jokūbo Šerno genealogijos sudarymą ir dokumentų paiešką, dėkojo muziejui „Sėla“ už išsaugotus dokumentus, kurių dėka J. Šerno giminės medis tapo išsamesnis ir platesnis. „Matau muziejaus „Sėla“ darbe didelį supratimą apie mokslo ir istorijos svarbą mūsų gyvenime“, – sakė L. Gryva. Jis paminėjo ir tą faktą, kad žodį „nepriklausomybė“ XX amžiaus pradžioje pirmas pasiūlė J. Šerno brolis Adomas. Žodis prigijo ir tapo bendrinis.
Renginyje dalyvavo iš JAV su žmona atvykęs Vytauto Petrulio anūkas Algis Petrulis. Gimęs ir augęs toli nuo Lietuvos, vyras gerai kalba lietuviškai. „Žinojau, kad mano senelis Vytautas buvo ir yra žinomas žmogus. Gaila, kad neteko su juo susitikti, nes jis buvo sušaudytas Sibire 1941 metais. Bet jo žmona, mano močiutė, nugyveno ilgą gyvenimą ir ji man kartais pasakodavo apie senelį“, – sakė vyras.
Netikėtumas susirinkusiesiems buvo tas, kad knygos pristatyme dalyvavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka bei jo pavaduotojas Artūras Giedraitis. Jie įteikė bajorišką kilmę patvirtinančius sertifikatus, LDK piliečių simbolinius pasus bei kilmingų palikuonių insigninius ženklelius trims Petrulių šeimos atstovams – Algiui Petruliui, Nijolei Petrulytei-Štriupkuvienei ir jos sūnui Simonui.
„Pivašiūnų parapija – mano gimtinė. Visi mano dėdės ir tetos, mano mama ir mano tėtis yra krikštyti Alfonso Petrulio“ – sakė D. Vervečka.
Petrulių giminės vardu kalbėjusi Nijolė Petrulytė – Štriupkuvienė dėkojo visiems, prisimenantiems A. Petrulio nuveiktus darbus.
„Dabar toks metas, kai reikia ypač saugoti didingą ir garbingą LDK palikimą, nes į jį daug kas kėsinasi. Nesvarbu, ar mes bajorai, ar ne, bet visi esame garbingos lietuvių tautos palikuonys. Visiems linkiu šito nepamiršti ir nepamiršti savo krašto, miesto bei giminės istorijos“, – emocingai kalbėjo moteris.
A. Giedraitis priminė ir padėkojo, kad Biržų rajono savivaldybė finansiškai parėmė knygos leidybą. Jis perdavė mero pavaduotojai Astrai Korsakienei Biržams skirtus knygos egzempliorius. O LDK Atminties rūmų insigninis ženklas įteiktas muziejaus „Sėla“ direktorei Editai Lansbergienei kaip padėkos ir bendradarbiavimo simbolis.
