Radikalių populistų, atvirai simpatizuojančių Kremliui ir, panašu, gaunančių iš ten visokeriopą paramą, pergalė viename iš rytinių Vokietijos kraštų, sukrėtė Europą, tarsi stiprus žemės drebėjimas.
Po to, kai vengrams pavyko atsikratyti Viktoro Orbano, būta iliuzijos, kad į kruviną karą įsivėlusios Rusijos įtaka mažėja ir ji nuosekliai netenka sąjungininkų. Šiandien su dideliu nerimu svarstoma, ar dar įmanoma sustabdyti radikalų triumfą Vokietijoje nacionaliniuose rinkimuose, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, ir kaip pasikeistų visa Europa, jei čia svertus perimtų V. Putino sėbrai.
Suprantu, kad yra alternatyvus Alternatyvos Vokietijai triumfo vertinimas. Esą žmonėms nusibodo politikai biurokratai, kurie pernelyg palankūs atvykėliams ir yra praradę vertybinį pamatą. Esą tai sukilimas prieš nusibodusį savanaudišką elitą, suformavusį tik sau palankią sistemą. Tokia interpretacija artima tiek Donaldui Trumpui, tiek esą su sistema kovojančiam Remigijui Žemaitaičiui ar Saulę iš Kinijos parvežti žadančiam Ignui Vėgėlei.
Pažvelkime į faktus. Skandalingiausias – Alternatyvos Vokietijai, kovojančios prieš visas mažumas ir skelbiančios „atgaivinimo programą“ lyderė yra homoseksualė, atvirai gyvenanti su partnere.
Pažvelkime į faktus. Skandalingiausias – Alternatyvos Vokietijai, kovojančios prieš visas mažumas ir skelbiančios „atgaivinimo programą“ lyderė yra homoseksualė, atvirai gyvenanti su partnere. Šioje partijoje aktyviai reiškiasi turtingi verslininkai, kurie prieš kelis dešimtmečius buvo svarbiausi lobistai to, kad į Vokietiją būtų įleista kuo daugiau migrantų, nes jų verslui reikėjo kuo pigesnės darbo jėgos.
Dabar jie atrado naują politinį verslą – migrantų demonizavimas ir apeliavimas į vokiečių nacionalinius jausmus. Panaši taktika buvo išbandyta dar per Brexitą Didžiojoje Britanijoje, kai buvo sekamos politinės pasakos, kaip suklestės britai, „apsigynę nuo Europos“. Šiandien pripažįstama, kad atsiskyrimas pablogina eilinių britų gyvenimą. Tačiau, neabejoju, kad tie, kurie apsimetė, kad jiems labai rūpi vargstantys bendrapiliečiai, iš pokyčių pasipelnė.
Skaičiuojama, kad Donaldo Trumpo turtas per pusantrų metų, kai jis vadovauja JAV, padidėjo mažiausiai dviem milijardais. Senolio žodyne vyrauja žodis „sandoris“. Jis turtėja, nors vis daugiau amerikiečių susiduria su rimtomis ekonominėmis problemomis. Savo bepročiavimą jis vis dar dangsto kova su „sistema“.
Skaičiuojama, kad Donaldo Trumpo turtas per pusantrų metų, kai jis vadovauja JAV, padidėjo mažiausiai dviem milijardais. Senolio žodyne vyrauja žodis „sandoris“. Jis turtėja, nors vis daugiau amerikiečių susiduria su rimtomis ekonominėmis problemomis. Savo bepročiavimą jis vis dar dangsto kova su „sistema“. Niekas nesiginčija, kad šiuolaikinei išsikerojusiai ir biurokratizuotai politinei sistemai trūksta lankstumo ir ryžto, sprendžiant skurdo problemą.
Tačiau bėda ta, kad radikalūs populistai paprasčiausiai sukelia chaosą, esą kovoja prieš korumpuotą valdžią, bet tuo metu patys tampa mirtinu korupcijos augliu.
Neretai pasigirsta nuostaba, kodėl artimiausia V. Putino aplinka nesustabdo karo, kuris skurdina Rusiją. Be abejo, kad Rusija lekia į skurdo bedugnę, tačiau ne visa. Jos diktatorius ir jo aplinka toliau kraunasi turtus. Oficiali statistika tvirtina, kad karo su Ukraina laikotarpiu Rusijoje daugėja milijardierių ir jie pasakiškai turtėja.
Kitaip sakant, tai, ką stebime šiuolaikiniame pasaulyje, yra politikos virsmas cinišku verslu su visais iš to išplaukiančiais padariniais.
Alternatyvos Vokietijai problema yra ta, kad ji sukelia didžiulį triukšmą, išnaudoja žmonių baimes ir realias problemas, tačiau nieko neišsprendžia, tik daro verslą, aukodama valstybės interesus. Juk visada turtingi verslininkai – politikai turi galimybę pasitraukti į sunkiai įsivaizduojamos prabangos vilas ar rūmus, kuriuos perka svetur.
Oficiali statistika tvirtina, kad karo su Ukraina laikotarpiu Rusijoje daugėja milijardierių ir jie pasakiškai turtėja.
Kiek vyresni žmonės turėtumėte prisiminti, kai Darbo partija sėkmingai pasirodė rinkimuose, kartodama melą, ką ji padarys per vieną, vienuolika ar šimtas vienuolika dienų. Nepadarė.
R. Žemaitaitis buvo įtakingas valdančiosios koalicijos narys pusantrų metų. Ar kas pamenate radikalius pasiūlymus, kovojant su skurdu? Buvo tik įvairūs skandalai dėl neskaidraus veikimo, kurie nesibaigia iki šiol. Nieko keista, kad „aušriečiai“ bando tvirtinti, kad su jais bandoma susidoroti. Tik neprideda, kad visos bylos nėra kaip nors susijusios su jų robinhudiškomis pastangomis „atimti iš turčių ir išdalinti vargšams“. Priešingai, matome daugybę bandymų pasipelnyti iš pareigybių, net rinkimų. Liūdniausia, kad šios savaitės žinia apie, regis, penkis „aušriečių“ valdybos narius, pas kuriuos buvo atliktos kratos, net nebestebina. Kaip sako Agnė Širinskienė, kuriai gerai pažįstami „aušriečių“ metodai ir, deja, kol jai tai buvo naudinga, ji juos toleravo, pasipelnymo schemos R. Žemaitaičio pasekėjams visada labiau rūpėjo nei rūpestis valstybe.
…pasipelnymo schemos R. Žemaitaičio pasekėjams visada labiau rūpėjo nei rūpestis valstybe.
Naujas „gelbėtojas“ I. Vėgėlė savo partiją kuria, daug kur pasitelkdamas Alternatyvos Vokietijai patirtį. Tačiau, dar formaliai neatsiradus partijai, jos lyderis jau demonstruoja, kas jam svarbiausia. Jis ieško verslo ryšių su Kinija. Jam visai nesvarbu tiek VSD, tiek kitų ES valstybių žvalgybų perspėjimai apie kinų metodus, kai per verslą bandoma prastumti politinę įtaką, apie tai, kad Kinija glaudžiai bendradarbiauja su Rusija ir Šiaurės Korėja. Telieka spėlioti, kad Vėgėlių šeimos verslui Kinija gali tapti pinigus sunešančiu aitvaru. Ar tikrai nuo to pagerės eilinio Lietuvos piliečio gyvenimas?
Kodėl politika nėra atspari ciniškiems verslo projektams? Problema ta, kad politika jau seniai virto pažadų varžytuvėmis ir „priešų“, kurie esą sutrukdė juos įgyvendinti, paieškomis. Tačiau populistinis „vaistas“ primena migrenos gydymą giljotina.
…politika jau seniai virto pažadų varžytuvėmis ir „priešų“, kurie esą sutrukdė juos įgyvendinti, paieškomis. Tačiau populistinis „vaistas“ primena migrenos gydymą giljotina.
Antras dalykas – pramanas, kad turtingas žmogus būtinai yra gabus ir pasiruošęs pasirūpinti kitais. Deja, bet dauguma labai turtingų žmonių mieliau dalyvauja turto pornografijoje (kai svarbu pasipuikuoti dar ir dar egzotiškesniu pirkiniu), nei padeda kitiems. Tikrai yra talentingų ir išmintingų turtingų žmonių, tačiau jie paprastai nedalina populistinių pažadų, nes supranta, kaip iš tiesų veikia ekonomika.
…su cinizmu kovoti įmanoma tik tada, kai aiškiai jį demaskuoji.
Trečia, mes gyvename tokio intensyvumo dirgiklių ir informacijos fragmentų sraute, kuriame itin sunku į ką nors gilintis ar ilgiau išlaikyti dėmesį. Tai labai palanku skandalingiems veikėjams, kurie nuolat patenka į akiratį, juos prisimename, tačiau negatyvus šleifas ilgainiui išblunka, nes esą „visi jie tokie“. O kodėl neišbandžius kažką naujo? Tuo labiau, kad ciniški populistai suprato, kad apsimoka investuoti į alternatyvius informacijos šaltinius, nes, kai ateis į valdžią, galės atsiimti dešimteriopai.
Tai tik vienas pjūvis, kuriuo galima pažvelgti į politikos procesus tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Be abejo, tai tik dėlionės dalis, tačiau labai svarbi, nes su cinizmu kovoti įmanoma tik tada, kai aiškiai jį demaskuoji.
