Festivalio „Baroko pavasaris Biržuose“ įkvėpėjų bei jų išugdytų muzikantų pastangos, klausytojų ir rėmėjų ištikimybė bei jiems skiriamas dėmesys liudija, kad kultūra ir dėkingumas yra susiję dalykai.
Lietuvos atgimimo švente kovo 11-ąją prasidėjęs, drauge su pavasariu kultūrinę krašto gyvastį atkakliai budinęs tarptautinis senosios muzikos festivalis „Baroko pavasaris Biržuose 2026“ finišavo paskutinėmis balandžio dienomis. Ne tik Biržai galėjo džiaugtis profesionalių atlikėjų muzikinėmis dovanomis. Kad gimtinę pasiektų puikūs užsienio šalių ir Lietuvos muzikantai, stengiasi ištikima organizatorių pagalbininkė – vabalninkietė, buvusi Biržų muzikos mokyklos auklėtinė, senosios muzikos paslaptis užsienyje studijavusi Indrė Kučinskaitė, dabar į festivalio koncertus atvykstanti su savo ansambliu. Šiais metais atidarymo koncerte Indrė grojo su ansambliu „Vox Præterita“ (Šveicarija).

Ypatingais aplodismentais balandžio 25 dieną palydėti baigiamieji festivalio akordai, liejęsi su temperamentingojo ansamblio „Las Malas“ atlikėjų (Čilė, Argentina, Portugalija) atskleista Italijos baroko dvasia. Tai buvo tikras muzikinis emocijų teatras, baroko epochą parodęs kaip giliausių vidinių apmąstymų bei ryškiausių aistrų pynę.
Į Radvilų epochos muzikos atradimą Biržus pamažu vedė jaunuosius biržiečius ugdanti Biržų Vlado Jakubėno meno mokykla.
Joje daugiau nei prieš dešimtmetį atsirado dovanotas klavesinas ir įkvepiantys senosios muzikos meistriškumo kursai vaikams bei paaugliams. Netrukus Biržuose pradėta organizuoti senosios muzikos koncertus.
Šių metų festivalio programoje buvo Viduramžių muzikos kursų vadovių dr. Cristina Alís Raurich ir Beatrice Baltrusaityte mokinių improvizuotas koncertas „Angelų giesmės“.

„Reikia koncertų, kad mokiniai ir apskritai Biržų auditorija išgirstų profesionalų skambesį. Užtat sakome, kad festivalio pradžia buvo meistriškumo kursai ir mokymasis, pažinimo džiaugsmas“, – sakė klavesinu grojanti tuometinės muzikos mokyklos fortepijono mokytoja Romualda Butkevičienė laidoje LRT PLIUS 2024 metų pavasarį, minint festivalio „Baroko pavasaris Biržuose“ dešimtmetį.
Šiuo senosios muzikos atradimo ir pažinimo džiaugsmu jau dvylika metų gali mėgautis ne tik Biržų krašto maži ir dideli žmonės.
„Viskas kilo iš didžiulio entuziazmo ir noro, kad Biržų pilies menėse skambėtų Radvilų epochos muzika“. Tai festivalį organizuojančio Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorės Editos Lansbergienės mintys apie Lietuvoje vieną ryškiausių senosios muzikos festivalių, kurio esmė – puoselėti muziką, meną ir istorinę erdvę jungiančią baroko kultūrą.

Koncertai skamba ne tik Biržų pilies, bet ir bažnyčių erdvėse, tarp rėmėjų – evangelikų reformatų ir katalikų bažnyčios bei jų dvasininkai.
Muziejaus ir meno mokyklos organizuojamo, Lietuvos kultūros tarybos ir Biržų rajono savivaldybės finansuojamo festivalio ištikimų rėmėjų gretose – ir dosnūs, generaliniais tituluojami -– Ilona ir Kęstutis Armonai bei akcinė bendrovė „Siūlas“.
„Baroko pavasaris“ gyvas ir kitų verslo įmonių, žinios apie renginį skleidėjų, kultūros darbuotojų, atskirų šeimų, gydytojų, politikų paramos dėka. Jiems visiems skirtas gražus organizatorių dėmesys, parodyta pagarba. Dėkingumo rėmėjams dalis – ir po baigiamojo koncerto atlikėjams skambėjusiuose klausytojų plojimuose.






