Po skelbto oro pavojaus biudžetinių įstaigų vadovams iškilo keistokų klausimų.
„Susirinkome tam, kad aptartume Lietuvoje esamą situaciją, kad mes išvengtume klaidų, kurias darė kituose rajonuose dirbantys kolegos“,- penktadienį į Savivaldybę susirinkusiems rajono biudžetinių įstaigų vadovams kalbėjo meras Kęstutis Knizikevičius.
Susirinkimas sušauktas po to, kai praėjusią savaitę kai kuriuose rajonuose dėl pastebėtų dronų buvo paskelbtas oro pavojus.
„Matėme, kad ne visos įstaigos oro pavojaus metu reagavo tinkamai. Norime pasitarti, kad išgirstume pozicijas, jog būtų viskas aišku atėjus tam tikram momentui“, – kalbėjo rajono vadovas.
Tokia reakcija – po to, kai pamatė, apie ką diskutuoja kai kurių įstaigų vadovai, ko klausinėja ir dejuoja, kad Savivaldybė nieko nedaro.
Kalbama nebe pirmus metus
Rajono merą labiausiai nustebino kai kurių įstaigų vadovų reakcija ir sutrikimas. Anot mero, karas Ukrainoje vyksta jau ne pirmus metus, o mūsų institucijos nuolat būdavo raginamos pasiruošti galimiems pavojams.
„Nuo 2022 metų kovo 9 dienos biudžetinių įstaigų vadovams organizuojame mokymus, kalbama apie patalpų, tinkamų priedangoms, atkraustymą, pasiruošimą tokiai situacijai.
Dabar matome, kad ne visi pasiruošė. Noriu pabrėžti, kad visi įstaigų vadovai atsako už savo įstaigas ir jose esančius žmones“, – kalbėjo K. Knizikevičius.
Iš to, ką mato viešojoje erdvėje, meras sakė pastebintis, jog daug kas neskiria priedangos nuo slėptuvės.
Priedanga yra ta vieta, kur tuo metu, kai paskelbiamas oro pavojus, galima rasti koridorių be langų ar uždarą patalpą.
Reikia vengti stadionų, sporto salių, nes tai vienos pavojingiausių vietų, kur į žmonių minias gali pirmiausia taikytis užprogramuotas dronas.
Taisyklės – iš kovojančios Ukrainos
Biržų rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Giedrius Mociūnas kolegų iš Ukrainos paprašė atsiųsti jų pačių patirtimi užrašytas pagrindines elgesio taisykles, paskelbus pranešimą „Oro pavojus“.
Pats pirmasis nurodymas yra nepanikuoti. Užsukti dujas, elektros prietaisus ir nedelsiant eiti į artimiausią slėptuvę. Nespėjus jos pasiekti, nedelsiant eiti į patalpą be langų, laikytis „dviejų sienų taisyklės“. Įjungti radiją, televizorių, ryšio priemones, kad būtų išgirstos rekomendacijos apie galimą oro ataką ar kitą ekstremalią situaciją.
Saugi vieta – slėptuvė, rūsys, koridorius, prieškambaris, vonios kambarys. Laikytis kuo atokiau nuo durų, langų, pasitraukti į kambario gilumą. Jokiu būdu nesinaudoti liftu.
Laikytis kuo toliau nuo kritinės infrastruktūros objektų, nesislėpti po automobiliais, autobusais ar prie lengvų stiklinių konstrukcijų sienų.
Neišeiti iš slėptuvės iškart nutilus pavojaus sirenai, palaukti mažiausiai 10 – 15 minučių nuo signalo pabaigos.
Nebūti abejingiems, padėti vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir kitiems asmenims, kuriems reikia pagalbos pasiekti priedangą.
G. Mociūnas sakė iš ukrainiečių patirties žinantis, kad jie pagal garsą atpažįsta droną ir paskaičiuoja, per kiek laiko jis nukris.
Mes tokios prabangos neturime ir galima skaičiuoti, kad turime daugiausia dvi minutes, kol dronas nukris. Tad turime iš anksto žinoti apie savo priedangas ir slėptuves. Svarbiausia – turi būti elementarios patalpos be langų, nes yra pavojus būti supjaustytiems stiklų. Jei yra langai, trauktis nuo jų kuo toliau, užsibarikaduoti, apversti stalą ar ką kita. Ukrainoje daugelis pastatų langų yra užklijuoti lipnia plėvele, kuri sprogimo atveju apsaugo nuo duženų. Tokią jis rekomenduotų ir mūsų įstaigoms.
Realiai žinoti, kas turi raktą
K. Knizikevičius sakė iš asmeninės patirties žinantis, kaip vaikai su baime reaguoja išgirdę žodį „karas“. Jis patarė su vaikais pasikalbėti ramiai ir po truputį paruošti juos situacijai, kai gali tekti pasinaudoti uždaromis erdvėmis.
Savivaldybės parengties pareigūnė Erika Kazlauskaitė prašė įstaigų vadovų peržiūrėti ekstremalių situacijų valdymo planus ir juos patikrinti per pratybas.
„Turite kiekvienas su valdymo grupe apsvarstyti visus variantus, susiplanuoti“, – kalbėjo ji.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas išplatino pranešimą, kuriame nurodoma, kad esant reikalui būtų visą parą užtikrinamas gyventojų patekimas į priedangas. Tam turėtų būti paskirtas ne tik atsakingas, bet ir pavaduojantis asmuo. Jis priedangą turėtų atrakinti bet kuriuo paros metu.
Kalbėta apie tai, kad neturėtų nutikti taip, jog žmonės žūtų laukdami šalia priedangos, kurios niekas neatrakino.
„Reikia ne tik užpildyti atsiųstą internetu failą, bet realiai žinoti, kas turi priedangos raktą, kad tas žmogus būtų pasiekiamas ir greitai ją atrakintų“,- pabrėžė administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė.
„Nebe pareigybės aprašo reikėtų žiūrėti, o pilietiškumo. Tikiu, kad jūs ir jūsų darbuotojai tokie esate. Jei tokių pas save nerasite, kreipkitės, mes ieškosim“, – ne be ironijos apie priedangų atrakinimą laiku kalbėjo meras.
Svetimų šioje situacijoje nėra
„Ar nebus žmonės klaidinami? „Atžalyne“ yra priedanga, bet neturime uždarų patalpų. Yra tik vienas koridorius, bet jo gale langas. Yra numatytos lango žaliuzės, bet kol kas jų nėra“, – kalbėjo Biržų „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos direktorius Vaidotas Butkevičius.
Meras siūlė numatyti vietą, kur uždara patalpa, vaikus nuvesti kuo toliau nuo langų. O mero pavaduotoja Astra Korsakienė siūlė reikalui esant naudoti parankines priemones ir langą uždengti.
„Ne mes patys pasisiūlėme, kad būsime priedanga“, – piktinosi V. Butkevičius.
Meras direktoriui priminė, jog jis, kaip įstaigos vadovas, turi numatyti priedangą savo mokiniams: „Visų pirma įstaigų vadovai atsako už auklėtinių saugą“.
J. Bagamolovienė pabrėžė, jog svetimų šioje situacijoje nėra. Ir jei žmogus paskelbus oro pavojų buvo šalia gatvėje, jį privaloma priimti į priedangą, tokiu atveju niekas nėra svetimas.
„Laiko neturite visai“
Vaikų lopšelio-darželio „Genys“ direktorė Laimutė Špokienė kalbėjo apie tai, kad įstaigoje yra 140 vaikų. Uždaruose koridoriuose tilptų tik 60 vaikų. Ji klausė, ar paskelbus oro pavojų būtų galima likusius vaikus nuvesti į šalia esančios Biržų „Saulės“ gimnazijos priedangą.
Jai buvo paaiškinta, kad iki nukrentant ir sprogstant dronui galimas laikas yra dvi minutės. Per tiek laiko priedangos vaikai nesuspėtų pasiekti, todėl būtina likti ten, kur yra.
„Skaičiuokite, kad laiko neturite visai. Eikite į priedangą. Peržiūrėkite galimas vietas. Iš anksto atidirbkite tai, kur kilus oro pavojui eis vaikai. Skaičiuokit, kad laiko turit minimaliai“, – kalbėjo G. Mociūnas.
Net ir po šių konkrečių paaiškinimų Biržų parapijos Šv. Vincento Pauliečio globos namų direktorei Irenai Jurgaitienei kilo klausimų, ar kilus oro pavojui galima išleisti į namus socialinėse dirbtuvėse dirbančius suaugusius neįgaliuosius.
Jai buvo paaiškinta, kad jokiu būdu negalima – reikia skubiai sueiti į uždarą koridorių ir laukti, kol oro pavojus bus atšauktas.
Praktiniai klausimai
Biržų „Saulės“ gimnazijos direktoriui Mariui Skardžiui kilo konkrečių klausimų. Tarkim, kiek laiko galima priedangoje esančiose vandens talpyklose laikyti vandenį. Ką daryti, jei oro pavojaus metu kas nors panorėtų išeiti iš priedangos.
„Suaugę patys renkasi, o už vaikus jūs, įstaigos vadovas, esate atsakingas. Tėvams transliuokite, kad kilus pavojui neskubėtų vaikų pasiimti, pasikonsultuokite“, – kalbėjo meras.
Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos direktorė Saulė Venckūnienė sakė, jog įstaigą lanko 500 moksleivių, o priedangoje telpa apie 100 vaikų. Valgykloje, aktų salėje iš abiejų pusių yra langai.
A. Korsakienė ir K. Knizikevičius pasiūlė galvoti apie vestibiulį, kuriuo einama į aktų salę, ten langai eina tik į vieną pusę. Dar galima pasklisti į uždaras zonas – tualetus, persirengimo kambarius.
G. Mociūnas pabrėžė, kad bet kokiu atveju uždaroje patalpoje būti saugiau. Tad vaikus nuvedus į aktų salę juos guldyti ant žemės toliau nuo langų, kuriuos geriausia uždengti lipnia plėvele.
Kreipdamasis į socialinių ir medicinos įstaigų vadovus meras sakė, kad situacija pas juos sudėtingiausia, nes daug gulinčių globotinių. Tačiau užsiminė, kad geografine prasme jų padėtis geriausioje vietoje – kaimuose.
Jis prašė įstaigų vadovų peržiūrėti patalpas, kurias esant reikalui išnaudotų kiek įmanoma geriau: „tokiais atvejais apie komfortą mažiausiai galvojama“.
A. Korsakienė siūlė priminti vaikams ir jų tėveliams, kad jie į mokyklą atsineštų gertuves ir reikalui esant jas pasiimtų. Dar pabandyti surengti mokymus, visiems organizuotai išeiti iš klasių, suėjus į priedangas vaikų paprašyti susėsti – tiesiog pasirepetuoti.
Peržiūrėti biudžetus
„Jei bus paskelbtas raudonas oro pavojaus ženklas, jūs neturite klausinėti, jau turite žinoti, kur eiti ir kaip elgtis. Jūsų įstaigos yra savivaldybės. Visi turime ribotus biudžetus. Prašau persižiūrėti, gal planuojate ne pirmo būtinumo investicijas. Galime persižiūrėti biudžetą, kurio užtektų plėvelėms ant langų“, – kalbėjo K. Knizikevičius. Jis pabrėžė, kad Savivaldybės taryba persvarstys biudžetą, tačiau prašė suvokti, jog Savivaldybė – ne žąsis, kuri auksinius kiaušinius deda.
„Mes jūsų negąsdiname. Karas dar neatėjo. Mes esame NATO nariai. Ruošiamės tam, kas, tikėtina, neateis. Be panikos ruoškimės tam, ko tikrai nelaukiame“, – įstaigų vadovams kalbėjo J. Bagamolovienė.
