Valstybė meta didžiules lėšas sunkią negalią turinčių vaikų ugdymo ir priežiūros sistemai. Sistema veikia, sykiu sukdama visą ratą įstaigų bei pareigybių, turinčių ją prižiūrėti ir kontroliuoti. Ir, neduokdie, toje sistemoje atsidurti neįgaliam ar biurokratinės nuovokos bei sveikatos neturinčiam žmogui.
Raportų apie išvažiuojamuosius projektus ir visokias ugdymo bei sveikatinimo programas sraute ima ir kažkur pradingsta visa šeima. Apie ją sužinoma tik tada, kai tėvas visais įmanomais ir neįmanomais būdais ima ginti savo vaiką nuo „sistemos“. Savivaldybės „sistema“ pavargo nuo rūpesčio neįgaliu vaiku ir atsakomybės, tad nori vaiką tiesiog išstumti. Saugikliai neveikia, pagal „algoritmus“ veikiantys – kontroliuojantys, koordinuojantys – valdininkai tik kalba apie situacijos jautrumą, rūpestį vaiko gerove. Ar ją ir ugdymą užtikrina mokykla, sistemai nerūpėjo ne vienus metus, kol po ją ėmė blaškytis įskaudintas ir įbaimintas vaiko tėvas.
Specialiosios klasės sukūrimas ir „uraganas“
Biržų rajono savivaldybės aplinkoje neeilinė situacija kilo ne dėl gamtos stichijos. „Trumpas jungimas“ įvyko švietimo ir ugdymo bei su ja susijusioje socialinėje srityje. Institucijas pasiekė pranešimai apie netinkamą mokyklos veiklą ugdant bei prižiūrint labai didelę negalią (labai didelių specialiųjų poreikių) turintį vaiką.
Visą publikaciją skaitykite popieriniame rugpjūčio 28 d. penktadienio laikraštyje.
