Šiomis dienomis seniūnijose dalinami maisto paketai nepasiturintiems gyventojams. „Kažkodėl vangiai žmones tų davinių eina pasiimti. Turbūt dėl to, kad šaltibarščiai į sąrašą neįtraukti. O kruopų tokiame karštyje nesinori“, – pakomentavo procesą vienos seniūnijos atstovas. O kuo gyvena kitos seniūnijos?
Skandina žolės
Visos seniūnijos skęsta. Ne vandenyje, o žolėse. Anot seniūnų, žolė želia kosminiais greičiais, kai kurias kapines ar viešąsias erdves pjovėjai jau zulina trečią kartą, o galo kaip ir nematyti.
Karščiai apribojo ir šienpjovių darbo laiką, nes popietę lįsti į saulėkaitą gali tik visiškas pamišėlis, na, dar žmogus, gimęs ir augęs kokioje nors Libijoje ar Irane. Kadangi šių kraštų žmonės seniūnijose dar nedirba, vietinius tenka nuo karščio smūgių kiek pasaugoti – žolę brūžinti anksti ryte ar vakare.
Bet ne tik žolės greitai auga. Pasak Širvėnos seniūno Sauliaus Eigirdo, Liepų gatvėje medžių šakų krūvos išdygo. Pasirodo, elektrikai apie laidus kažką genėjo, bet rezultatą išvežti pamiršo. Ne pirmą kartą.
Maudynių subtilumai
Kai šitaip karšta, norisi lįsti į vandenį. Maudyklos turi būti ne tik saugios, bet ir estetiškos. Pabiržės seniūnė Vita Zurbaitė sakė gavusi nusiskundimų dėl maudyklos Gulbinuose. Esą joje daug dumblo po kojomis, o ir apipjauti tvenkinio pakraštį derėtų plačiau.
Seniūnija skubės į pagalbą, bet dumblo klausimais pagelbėti nepajėgs. Pabiržės seniūnė yra jauna moteris, bet sakė dar menanti laikus, kai žmonės patys nusipjaudavo žolę prie maudymosi vietų – tiek, kad jiems būtų patogu. Bet, matyt, ta karta jau išmirė, tad be seniūnijos pagalbos – nė žingsnio. Kirba tik mintis, ar jau greit prašys seniūnijos darbuotojų, kad jie mauduolius į vandenį nuleistų, o po maudynių – iškeltų.
Švelnus ir baisus žvėris
Tuo tarpu Parovėjos seniūnijos teritorijoje baisūs žvėrys pasirodė. Anot seniūnės Daivos Juozaitienės, žmonės skundžiasi, kad į jų namus ateina lapės. Tokie privačių valdų ribų pažeidimai žmones jaudina, juolab kad ateivės aiškiai ir suprantamai neišdėsto savo vizito tikslų.
Žinia, seniūnija skuba į pagalbą, kaip kokie vaiduoklių medžiotojai. Buvo seniūnė net spec. ginklo specialistą Joną iš savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus į kaimą nuvežusi. Tiesa, be ginklo, edukaciniais tikslais. Žmogus paaiškino, kad keturkojų lapių bijoti nereikia, tegul sau vaikšto, su gamta reikia draugiškai sutarti. Čia tik dera pridurti, kad sunerimti verta, jei jus dažnai ima lankyti dvikojės laputaitės. Galite likti ir be vištų, ir be kiaušinių.
