Miesto centre, prie savivaldybės pastato, šeštadienį nuvirtusi eglė, o antradienį nupjautos dvi jos draugės priminė pastato ir eglių atsiradimo istoriją.
Sovietmečiu pagrindinis valstybės vairininkas buvo komunistų partija, be kurios palaiminimo joks vykdomosios valdžios krustelėjimas buvo neįmanomas.
Kiekviename rajone buvo vietinė partijos būstinė, vadinama partijos komitetu, kurioje sėdėjo funkcionieriai ir jų vadas – rajono pirmasis sekretorius, faktinis rajono vadovas.
Todėl vyresni žmonės ne veltui baltąjį savivaldybės pastatą pravardžiuoja „partkomu“, mat jame sovietmečiu ir sėdėjo rajono partiniai vadovai. Buvo susiklosčiusi keista tradicija, kad visur prie „partkomų“ būtinai buvo sodinamos eglės. Ir ne bet kokios, o dygiosios, arba kitaip vadinamos sidabrinėmis. Partiečiai šį reikalą aiškino taip, kad tai aliuzija į Maskvoje, prie Lenino mauzoliejaus ir Kremliaus sienos augančius tokius pat medžius. O viskas, kas buvo daroma Kremliuje, – šventa ir nesvarstoma. Trys medeliai simbolizavo esą tris socializmo statytojų kartas.
Jau senokai į nebūtį nugarmėjo sovietmetis, ir, tikėkimės, amžiams. O į guotą suaugusios eglės atlaikė ideologinį ir sisteminį virsmą. Tačiau praėjusių dienų vėjas buvo stipresnis. Krentanti pirma eglė išjudino dirvą ir ties dviem šalia jos augusiomis eglėmis. Buvo iškeltos jų šaknys, medžiai tapo nestabilūs ir ėmė kelti pavojų praeiviams, į savivaldybės administracijos pastatą užeinantiems biržiečiams bei judria Vytauto ir Respublikos gatvių sankryža važiuojantiems automobiliams. Įvertinus medžių būklę, savivaldybės želdinių specialistė nusprendė pašalinti ir likusias dvi pavojų ėmusias kelti egles.
