Į gimtinę grįžti panorėjęs ir ją gražinti pasiryžęs kvetkietis sulaukė skundų.
Papilio seniūnijos gyventojas, iš Panevėžio vyskupijos įsigijęs šiukšlynu paverstą, apgriuvusią Kvetkų kaimo katalikų bažnyčios kleboniją, pastatą baigia atnaujinti. Darbštus vyras jau pakėlė sienas, sutvarkė pamatus, uždėjo naują stogą.
Iš Kvetkų kaimo kilęs R. V., dirbantis gaisrininku ir statybininku, sakė nutaręs grįžti į tą kraštą, kuriame jis gimė.
„Gimiau ant upės kranto, čia ir numirsiu“, – kalbėjo kvetkietis.
Jis jau seniai buvo nusižiūrėjęs kelis pastatus vaizdingoje Nemunėlio upės pakrantėje.
Įsigijęs vieną namą iš privataus asmens neseniai jis vyskupijai padėjo sutvarkyti šalia esančio kito pastato – buvusios klebonijos – dokumentus ir jį įsigijo.
Sako, žmogų traukė šios vietos aura ir pastato istorija. Senuose šaltiniuose buvo minima, kad XVIII amžiuje katalikų bažnyčios varpinė buvo medinė. Jai sudegus iš apdegusių lentų buvo statoma klebonija. O varpinė pastatyta mūrinė. Tokias lentas savininkas dabar randa atlikdamas remontą.
Klebonija ir šalia buvęs namas sovietmečiu buvo paversti sąvartynu. Čia dešimtmečiais buvo vežami nereikalingi akmenys, čerpės, stiklai, statybų gružas.
Apsigyvenęs Kvetkuose vyras išvalė ne tik šias kiemuose ir pastatuose buvusias šiukšles. Jis sako bridęs į Nemunėlio upę ir tvarkęs jos pakrantę. Visą vasarą pjovė meldus, kad upės vanduo judėtų ir pakrantė pati valytųsi. Taip pat specialiu graibštu rinko betono atplaišas, plytgalius, sudaužytus stiklus. Sako, net rankas ir kojas susipjaustęs.
Visą šį šiukšlyną jis sukrovė upės pakrantėje. Po kiek laiko pasamdė traktoriuką, kad šiukšles išgabentų. Ir nutarė dar šiek tiek palyginti pakrantę.
Akivaizdu, kad kažkam darbštaus žmogaus veikla nepatiko. Ne pirmą kartą vyrą skundžiantis kaimynas ir šįkart kreipėsi į aplinkosaugininkus.
„Jis man pavydi, nes pats nesugeba taip tvarkytis, kaip aš, todėl ir skundžia“, – įsitikinęs kvetkietis.
R. V. sulaukė aplinkosaugininkų vizito. Jam buvo paaiškinta, kad žmogus kiek per giliai įlindo tvarkydamas pakrantę į upės vagą, pažeidė apsauginės upės juostos tvarkymo reikalavimus, tam reikėjo parengti projektą.
„Viskas per nežinojimą ir laiko trūkumą. Suprantu, kad turėsiu susimokėti baudelę. Tikiuosi, ji nelabai didelė bus. Paremsiu valstybę. O aplinką ir toliau tvarkysiu, kad ji būtų graži – tokia pat, kaip ir bažnyčia“, – kalbėjo kvetkietis.
Vyras džiaugėsi, kad Kvetkų bažnyčios aplinka yra puoselėjama net trijų šeimų. Jis pats irgi sako prisidėjęs prie jos gražinimo. Sutvarkė žaibolaidį, iškirto ant varpinės stogo išaugusius medelius, žada ir šventoriuje padirbėti.
„Viską darau savo mamos ir babytės garbei. Jos buvo labai pamaldžios. Anais laikais negalėdavome į bažnyčią eiti per pagrindinius vartus, todėl eidavome per šventorių. Ir dabar nueinu į bažnyčią, kurioje šiuo metu tarnauja paeiliui trys kunigai. Jei turėsiu sveikatos, būsiu jai tikrai naudingas“, – kalbėjo R. V.
