Penktadienį Biržuose lankėsi švietimo, kultūros ir sporto viceministras Linas Obcarskas.
Viceministras susitiko su Biržų kūno kultūros ir sporto centro administracija bei treneriais.
L. Obcarskas apžvelgė neseniai priimtus Sporto įstatymo pakeitimus, pagrindines naujoves ir pokyčius, kuriuos žada atnaujintas dokumentas. Viceministras kalbėjo apie klubinės sporto sistemos išplėtimą, aukšto sportinio meistriškumo ir fizinio aktyvumo veiklų aiškesnį finansavimo atskyrimą, talentingų sportininkų ruošimo finansavimą ir kitus dalykus.
Trečia pamoka bus
Susirinkę Biržų treneriai turėjo politikui klausimų. Lengvosios atletikos treneris Audris Viduolis klausė apie trečios per savaitę kūno kultūros pamokos įvedimą. Anot A. Viduolio, šis geras projektas yra sustojęs ir teiravosi, ar jis numatomas atgaivinti. Viceministras patvirtino, kad programa bus atnaujinta ir šiais metais tam yra skirta 6 mln. eurų. Kitais metais tam numatoma skirti 8 mln. eurų, finansavimas ir toliau turėtaų augti. Kitas dalykas, kad mokymo programos ir taip apkrautos, tad įvedant papildomą pamoką geriausia būtų kažko atsisakyti. Dėl atsisakymo susiduriama su pasipriešinimu. Kita vertus, anot L. Obcarsko, tai jau strateginis klausimas. „Dažnai girdime, kad jaunuoliai negali eiti į kariuomenę, nes yra silpni. Aš kartais juokauju, kad jie negali eiti į kariuomenę ne todėl, kad, pavyzdžiui, blogai šoka, o todėl, kad silpnai bėga ar prastai meta. Čia – iš buvusios diskusijos, ar reikalingos šokio pamokos. Tačiau šį klausimą tikrai spręsime, jis yra plane ir pagrįstas resursais“, – kalbėjo viceministras.
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Eugenijus Januševičius klausė apie Lietuvos mokyklų žaidynes, kurios dėl pandemijos buvo nutrauktos. Pasak viceministro L. Obcarsko, tiek mokyklų, tiek jaunių ir jaunučių žaidynėms rengti biudžete yra numatytas tam tikras finansavimas. Dabar svarstomos kai kurios organizacinės pataisos, tačiau šios žaidynės yra reikalingos ir bus daromos.

Kodėl tris kartus skiriasi lėšos?
„Kalbėdami apie specialistų ruošimą, palietėme temą, kodėl tiek mažai jaunų žmonių renkasi šį darbą. Dabar, atrodo, viskas padaryta taip, kad kai mes atgyvensime, jauni neateitų“, – sakė šachmatų treneris Raimondas Paliulionis. Anot specialisto, gauti normalų atlyginimą nėra galimybių, trenerių kvalifikacinių kategorijų galiojimo laikas neadekvatus, o pratęsimo galimybės sudėtingos. R. Paliulionis kritiškai vertino ir mažų sporto federacijų neskaidrų finansavimą: „Tarkime, mūsų, šachmatų federacija yra labai panaši į šaškių federaciją. Tačiau jie visada gaudavo tris kartus daugiau pinigų negu mes. Kodėl taip yra, aišku, visi žinome, kas ilgus metus buvo federacijos prezidentas, partijos lyderis“. Anot trenerio, sunku rasti tokios federacijos vadovu norintį dirbti energingą žmogų.
L. Obcarskas sutiko, kad dabartinė kategorijų sistema yra pasenusi ir ilgalaikėje perspektyvoje ji neveiks. Dabar svarstoma ir vertinama užsienio šalių praktika, kokie modeliai veikia Estijoje, Danijoje ir Danijoje.
Viceministras kalbėjo apie perspektyvių sportininkų ugdymo finansavimo modelį, kai lėšos nukreipiamos konkretaus asmens ruošimo reikmėms. Kita vertus, pasak L. Obcarsko, neverta tikėtis, jog savivaldybėse galima vienodai gerai vystyti visas 70 sporto šakų. Reikia atsižvelgti į galimybes, įdirbį, tradicijas ir pasirinkti. „3-4 šakos gali groti aukštomis natomis, o likusios 4 -5 liktų žemesnėje oktavoje. Reikia stiprinti ir išlaikyti tai, kas jau yra stipru“, – vaizdžiai dėstė viceministras.
Apie sportinių klasių kūrimo mokyklose perspektyvą, tinkamą treniravimo metodiką kalbėjo treneris Konstantinas Strelcovas. Apie galimybę gauti finansavimą iš federacijos už pasiektus rezultatus klausė treneris Alfredas Kuprevičius.
Aktualiausi – atlygio klausimai
Visi susirinkę treneriai pabrėžė, jog dabar aktualiausias yra finansavimo klausimas. „Perspektyvos, apie kurias jūs kalbate, yra gražios ir nuoširdžiai noriu, kad jos išsipildytų. Tačiau gyvename čia ir dabar. Reikia kalbėti apie tai, kodėl jauni žmonės neina čia dirbti, o renkasi Norvegiją, dažo ten tvoras ir uždirba penkis kartus daugiau. Minėjote Estijos sportininkus.
Žinau, kiek uždirba šios šalies treneriai, dirbdami daug mažesniu krūviu ir paruošdami daugiau aukšto meistriškumo sportininkų. Reikėtų trenerį motyvuoti, kad jis ruoštų tą aukšto meistriškumo sportininką. O dabar už tokią algą taip ir išeina. Mes, senieji, dar dirbame iš įpročio ir entuziazmo, bet jaunų trenerių taip neprisikviesime“, – sakė treneris Žydrūnas Kačinskas.
Po šio susitikimo viceministras susitiko su Biržų rajono savivaldybės vadovais ir administracijos specialistais. Pagrindinė susitikimo tema buvo Biržų sporto ir sveikatingumo komplekso statybos reikalai, jau atliktų darbų apžvalga.