Biržuose – pirmasis karo pabėgėlių iš Ukrainos naujagimis. 3,5 kilogramo, 52 centimetrai ilgio. Tiek telpa į tai, ką galima pavadinti laime, gyvenimu ir ateitimi.
Gunel Alieva džiaugėsi, kad mažylis labai panašus į broliuką Emilį.
Keturis mėnesius Biržuose gyvenanti nuo karo iš Ukrainos pabėgusi moteris Panevėžio ligoninėje pagimdė sūnų. Mama su vaikučiu sveiki, gimdymas buvo sėkmingas.
„Sūnų auginsime ne karui, bet taikai“, – viliasi prieglobstį Biržuose gavusi naujagimio mama. Ir užsimena, kad naujagimio vardas gali būti lietuviškas.
Laukia tėčio skambučių
Su laiminga mama 38 metų Gunel Alieva kalbėjomės jai ką tik sugrįžus iš ligoninės. Moteris džiaugėsi, kad vaikelis labai panašus į brolį, penktoką Emilį. Jo sesutė, dešimtokė Amina broliuko dar nebuvo mačiusi, nes dar nebuvo grįžusi iš pasivaikščiojimo su bendraklasiais.
Vyresnėliai lanko Biržų Kaštonų pagrindinę mokyklą, jiems čia labai gerai sekasi adaptuotis ir mokytis.
Gunel dar nežinojo, kokį vardą išrinks sūnui. Bet ji užsiminė turinti kelis lietuviškų vardų variantus. Norinti, kad berniuko, gimusio Lietuvoje, vardas būtų lietuviškas. Galbūt Rolandas arba Jonas.
Moters sutuoktinis likęs Ukrainoje, Odesoje. Vyras gamina maistą ir jį veža į frontą kareiviams. Tomis dienomis, kai jis būna išvykęs, šeima susisiekti negali, nes nėra ryšio. Tuomet visi labai jaudinasi ir laukia vyro bei tėčio skambučių. Ir lengviau atsidūsta, kai išgirsta jo balsą.
Artimieji tikisi, kad susitvarkęs dokumentus vaikų tėtis galės atvykti į Lietuvą. Iš Ukrainos išleidžiami daugiavaikiai vyrai. Dabar jis toks ir yra.
Namų nebeliko
Gunel Alieva yra azerbaidžanietė. Ji Ukrainoje gyvena nuo 16 metų. Jos 40 metų sutuoktinis taip pat azerbaidžanietis, Ukrainoje gyvenantis nuo 17 metų.
Šeima gyveno Žitomire giminaičių name. Sutuoktiniai dirbo virėjais, susilaukė dviejų vaikučių.
Kai Rusija užpuolė Ukrainą, šeima nuo karo veiksmų pasitraukė į Odesą. Gunel jau laukėsi kūdikio.
Kai Odesoje pasidarė irgi neramu, šeima nutarė ją išvežti į saugesnę šalį – Moldovą. Tačiau sklido žinios, kad į šią šalį taip pat gali kėsintis rusai.
Kūdikio besilaukiančią moterį išsiuntė į Lietuvą. Patekusi į pabėgėlių centrą per organizaciją „Stiprūs kartu“ ji atvyko į Biržus. Čia, žinodami apie sudėtingą situaciją, savivaldybės darbuotojai apsiėmė ją priimti ir globoti.
Deja, nežinia, ar šeima po karo turės kur grįžti. Namas, kuriame jie gyveno, visiškai sunaikintas…
Priėmė kaip savą
„Važiavau į svetimą šalį, o atvykusi pasijutau kaip namuose ir suradau žmones, tapusius man giminėmis“, – su giliu jausmu kalba moteris.
Ji sakė sulaukusi daugybės žmonių paramos. Nėštumas moteriai nebuvęs lengvas. Dažnai svaigdavusi galva, ji alpdavusi, dažnai tekdavo kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Moteris sako kaskart jausdavosi blogai, kad trukdo medikus ir visus jai padedančius žmones.
Ilgai trukusi kelionė, stresas, išgyvenimai, nuolatinės mintys apie šeimą ir kariaujančioje šalyje likusį sutuoktinį veikė moters sveikatą.
Pašnekovė sako niekada nepamiršianti jai padedančių biržiečių gerumo. Visiems ji norinti padėkoti.
Moteriai nuolat padeda Biržų savivaldybėje dirbanti Sandra Balčiūnienė. „Ji viską dėl manęs padaro“,- tikina karo pabėgėlė. O Biržų poliklinikoje sutikta akušerė Laima jai tapo tarsi mama, kurios ji neturėjo.
„Ji man savo pinigais pirko vaistų, lašinių, rūbų, padėjo prižiūrėti vaikus. Rūpinasi kaip mama“,- sako Gunel.
Niekada neatsisako padėti ir kaimynystėje gyvenantys žmonės. Palaiko ir socialinė darbuotoja Solvita.
Rūpesčių dar bus daug. Teks važiuoti tvarkyti naujagimio dokumentus, vykti pas gydytojus.
„Duok, Dieve, visiems sveikatos. Ir taikos“,- visiems geradariams linki laiminga mama.
