Biržuose apsilankiusi socialdemokratams atstovaujanti ministrė sveikatos apsaugos stuburu laiko viešąjį sektorių, o jo stiprinimą vadina kova už orų kiekvieno paciento aptarnavimą. Vykstant jau istoriniais tapusiems mūšiams už žmogų (ir pinigus), pacientus bei jų orumą atsakingai gelbėjo ir privačios įstaigos, kurias vėliau ministrė įvardijo kaip stiprias bei patikimas partneres. Atsakymuose į susitikimo dalyvių klausimus buvo ir nuorodų į pačios visuomenės atsakomybę.
Socialdemokratų Vyriausybės „raudonas siūlas“ vyniojasi ir Biržuose
Praėjusį antradienį Biržuose lankėsi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Kartu atvyko komanda – Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva, viceministras Skirmantas Krunkaitis, ministrės patarėja Jurgita Platakytė. Vienas iš susitikimų, apie kurį buvo pranešta ir žiniasklaidai, vyko Visuomenės sveikatos biure. Šiame susitikime dalyvavo ir Seimo narė Lilija Vaitiekūnienė, Savivaldybės meras su komanda, Tarybos nariai, Biržuose esančių sveikatos apsaugos įstaigų vadovai bei atstovai, globos namų vadovai, spaudos atstovai. Buvo ir keletas apie renginį sužinojusių biržiečių.
Pirmiausia sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė, jos žodžiais, „pristatė problemų mastelį“ ir kalbėjo apie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) prioritetus. Šiuo metu pagal koalicinę sutartį SAM priklauso socialdemokratams.
Kaip ir visi į Lietuvos rajonus atvykstantys ministrai, viešnia akcentavo regionų svarbą ir bandymą juos stiprinti per paslaugas. Regionų sveikatos politiką ministrė vadino raudonu siūlu, einančiu per visus veiklos prioritetus.
Jauni specialistai kratosi vykimo į regionus
Sveikatos apsaugos ministrė išskyrė šešias svarbiausias jos vadovaujamos ministerijos veiklos kryptis.
Pirmiausiai įvardijo žmogiškųjų išteklių svarbą. Tikimasi įveikti jau 2030 metais gresiantį 5 tūkstančių slaugytojų Lietuvoje trūkumą, per politinį ciklą (kadenciją) pritraukti 200 gydytojų. Taikant įvairias pritraukimo bei skatinimo priemones, pamažu medikai grįžtantys ir iš užsienio. Vis tik didelė problema esanti gydytojų pritraukimas į rajonines ligonines. Dėl to tekę dirbti „ir po prakaitu“.
„Jau pirmais darbo metais kartu su Švietimo ministerija „išsimušėme“ po 20 valstybės apmokėtų rezidentūros vietų regionuose“, – džiaugėsi ministrė. Anot jos, idėja padengta pinigais, tačiau susidurta su iššūkiais dėl prievolės tam tikrą laiką dirbti regionuose.
„Studentai klausia, o kodėl mokytojai neprivalo važiuoti atidirbti“, – apie geroms intencijoms iškylančius iššūkius pasakojo SAM ministerijos vadovė.
Sistemos stuburas, kova už jo stiprinimą ir orus pinigų laukimas
Antruoju prioritetu ministrė vadino valstybinės ir privačios medicinos santykį.
„Valstybinė medicina, viešasis sektorius yra sveikatos sistemos stuburas, ir dirbame ta kryptimi, kad jis taptų stipresnis“, – akcentavo viešnia. Stiprinimas suplanuotas trimis kryptimis. Pirmoji – tai sutvarkyti priemokas, o ypač – neteisėtą mokėjimą už paslaugas, jau apmokamas Ligonių kasų. Kitos kryptys – kad įstaigoms sudarant sutartis su Ligonių kasa pirmenybė tektų viešajam sektoriui ir būtų padidintas finansavimas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.
Pirmąjį dalyką (dėl priemokų) pavykę padaryti Seimo narių pagalbos dėka. Apmokėjimas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis padidėjęs tik šiek tiek, nes prioritetas buvo teikiamas šalies gynybai.
„Oriai tą priimame ir ant suolelio laukiame kitų metų su prašymu bei pažadu, kad kitais metais sveikatos apsaugai lėšų bus skirta daugiau“, – vaizdžiai apie padėtį kalbėjo ministrė.
Privačios įstaigos – „ne chuliganai“
Pasak ministrės, Seime svarstymo stadijoje yra viešojo sektoriaus klausimas.
„Mums pavyko pasiekti susitarimą su privačiomis gydymo įstaigomis, kurios taip pat pasakė, kad su priemokomos dirba tik „chuliganai“. Privačios įstaigos pasiruošusios dirbti be priemokų ir tai kaina, kad prioritetas tektų valstybės įstaigoms… O privatus sektorius yra labai stiprus, gerai išsivystęs, valstybė yra labai daug investavusi ir padėtų privačiam sektoriui, kuris yra geras, stiprus partneris“, – kalbėjo ministerijos vadovė.
Realybė, karo medicinos patirtis ir kovų sistemoje pabaiga
Trečiasis prioritetas – atsparumo grėsmėms didinimas. Tai ir medikų apmokymas, lėšų paieška ligoninių paruošimui dėl civilinių, hibridinių bei karinių grėsmių. Pasak ministrės, siekiamybė, kad visose regionų ligoninėse turėtų būti medikų, turinčių patirties karo medicinoje. Šį klausimą, pasak ministrės, „iš pelenų prikėlė“ viceministras Skirmantas Krunkaitis (jo darbo patirtis siekia nuo darbo skubios pagalbos ir slaugos skyriuose, stacionare iki pabėgėlių stovykloje bei karo sąlygomis – aut. past.).
Įvardijusi kitus ministerijos veiklos prioritetus (visuomenės, psichikos sveikatos sritis bei inovacijų taikymą) ministrė M. Jakubauskienė prisistatomąją kalbą reziumavo taip: „Praėjusius metus skyrėme kovoms – daug kovėmės už viešąjį sektorių.
Šiuos metus tikimės skirti kūrimui ir bendradarbiavimui“.
„Veipinimas“: europinis kelias uždraudimo link
Visuomeninė ligoninės stebėtoja klausė apie slaugytojų padėjėjų kvotas Biržų technologijų ir verslo mokymo centre, norėjo išgirsti ministrės komentarą apie mokyklose kylančias problemas dėl įtraukiojo ugdymo ir „veipinimo“ (elektroninių cigarečių rūkymo) grėsmes.
Anot ministrės, „veipinimas“ – ne tik medicininė problema. Pirmiausiai tai elgsenos, socialinė problema. Svarbu, kur ir ką vaikai „veipina“, kaip tuos preparatus įsigyja ir t. t. Šiais klausimais dirba Alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, SAM su jais bendradarbiauja.
„Lygiai tokius pat klausimus kelia visų Europos šalių sveikatos apsaugos ministrai. Naujos rūkymo priemonės – siaubingi dalykai. Europos lygmeniu daromos rimtos analizės ir einama labai griežto reguliavimo ir visiško uždraudimo link“, – atsakė ministrė.
Kas labiau gadina ugdymo procesą?
Visuomenės atstovė kalbėjo, kad elgsenos ir psichikos sutrikimų turinčių vaikų ugdymas bendrojo lavinimo įstaigose gadina visą mokymo procesą. Ji norėjo išgirsti, ar SAM bendrauja šiuo klausimu su Švietimo, kultūros ir sporto ministerija.
Pasak ministrės, vyksta glaudus bendradarbiavimas, tačiau SAM nenorinti peržengti kompetencijos ribų.
„Šiaip mes turime požiūrį, kad visuomenėje vietos turi užtekti visiems. Netgi labai geros idėjos, jeigu jos blogai įgyvendinamos, diskredituoja pačią idėją, – kalbėjo ministrė, pateikusi pavyzdį, kaip dužo visų mokytojų pastangos apsaugoti rimtų raidos sutrikimų turinčią mergaitę nuo kitų vaikų elgsenos. – Mokytojai stengėsi, bet vaikai „išėdė“ tą mergaitę – tėvai ją atsiėmė iš klasės… Tai čia ne tik apie sistemą, bet ir apie mūsų santykius, apie mūsų psichikos sveikatos raštingumą“.
Į klausimą, ar SAM teikia rekomendacijas ugdymo įstaigoms, ministrė atsakė, kad teikia, ir sykiu pasakė, kaip gali veikti rekomendacijos. Ministerija ir gydytojai galintys pasakoti, pavyzdžiui, apie mobiliųjų telefonų daromą žalą, ją pripažįsta ir mokyklos. Tačiau, pasak SAM ministrės, yra faktų, jog rekomendacijoms dėl telefonų naudojimo mokyklose uždraudimui pagrindiniai prieštaraujantys asmenys yra vaikų tėvai.
Informacijos, pediatrų ir orumo gydymo įstaigose trūkumas
Sunkiai judanti moteris susitikime su ministre aiškinosi, kas nutiks su pacientės eile, kai daugiau nei dvejus metus laukus kelio protezavimo operacijos, paaiškėjo, kad operuoti reikia klubą. Sykiu moteris sužinojo, kad Biržuose veikia ir niekada nebuvo panaikinta pavėžėjimo į gydymo įstaigas paslauga. Kai apie tokią dėl lėšų iškilusią problemą skelbta šalyje, Biržų savivaldybė paslaugą organizavo iš vietos biudžeto.
Biržų savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos narys kėlė klausimą dėl ligoninės Vaikų ligų skyriaus panaikinimo, budinčių vaikų ligų gydytojų nebuvimo ir į Panevėžį gydyti išvežamų mažųjų biržiečių tėvų rūpestį.
Viceministras kalbėjo ne tik apie būtinybę taupyti, lėšų ir gydytojų pediatrų trūkumą, bet ir mažą stacionaruose gydomų vaikų skaičių. Tokių skyrių išlaikymas esantis nenaudingas.
Korespondentei paklausus, kodėl nei apie taupymą, nei apie gydytojų trūkumą nekalbama Biržų ligoninei užsimojus statyti naują stacionarų skyrių dvylikai ligonių, sergančių senatvine demencija ir / ar Alzheimerio liga. Projekto vertė – daugiau nei 1 mln. Eur, iš jų daugiau nei 50 proc. yra Savivaldybės biudžeto lėšos.
Viceministras bei meras aiškino apie Europos Sąjungos reikalavimus ir orias sąlygas, kurias esą reikia užtikrinti minėtiems ligoniams. Todėl ES skirianti pinigus.
Ar šiais pinigais sąlygų minėtiems ligoniams negalima sukurti tuštėjančioje ir kone ištisu slaugos skyriumi virstančioje Biržų ligoninėje, klausimas atviras. Kaip ir klausimas apie bendrose palatose su sunkios būklės Slaugos skyriaus ligoniais gulinčius pacientus po traumatologinių bei kitų operacijų.
Ar pastarųjų ligonių orumas nesaugomas, nes to nenurodė ir pinigų neskyrė ES?
