Rinkimai – dalykas rimtas. Bet sakoma, kad rimtu veidu paprastai iškrečiamos didžiausios kvailystės. O į rimčiausius žygius bei jų dalyvius galima pažvelgti ir smagesniu kampu. Pavyzdžiui, kaip kandidatai į Biržų valdžią atrodytų per choreografinę prizmę.
Šį sekmadienį kaip tik minima Pasaulinė tango diena. Kuri politinė partija galėtų sušokti šį ugningąjį šokį? Kur verda didžiausios aistros? Vienas žingsnis – karšta meilė, kitas – pavydas, trečias – neapykanta. Staigūs politiniai posūkiai su už(si)laužimais. Taip šokti sugeba tik liberalai. Bet nelabai aišku, kaip į šį šokį įsijungs kandidatas į merus Justas Greviškis. Jaunystės žavesio jam pakanka, bet nepastebėta patirties politinių šokių vingrybėse. Naujokui šokant tango galimi ir kojelių susipynimai-pakišimai, ir stuburo nelankstumai, ir partnerių nenulaikymai.
Socialdemokratams artimesnis liaudies menas. Galėtų bandyti kokį klumpakojį, bet biržiečiams jis būtų pernelyg varginantis. Mūsų socialdemokratai, kaip žinia, pervargti nelinkę. Geriausiai jie sušoktų „Kepurinę“. Sakote, tai moterų šokis? O tai kas dabar pagrindinius vaidmenis partijoje atlieka – ne moterys? Be to, socialdemokratai – ne kokios davatkos, bijančios lyčių lygybių ir visokių susiliejmų. Partijai pašaukus, kepurinę sušoktų ir vyrai. Jie turi iš senųjų partiečių paveldėtos kepurių kilnojimo patirties. Ypač kandidatas į merus Kęstutis Knizikevičius, sutinkantis ir palydintis į savivaldybę užklydusius ponus ir biedniokus.
Valstiečiai žalieji geriausiai sušoktų polką su ragučiais. Ir ne todėl, kad jiems liberalai ragus įstatė. Šis šokis – kviečiantis įsijungti kitus šokėjus. O „valstiečiams“ tas kvietimas dabar labai aktualus, nes jų ratelis gerokai praretėjęs. Tik nežinia, kaip galima sureaguoti, matant artėjantį Audrį Šimą su atstatytais „ragais“. Bet šis kandidatas tebeturi kozirį – holivudišką šypseną, kuri be vargo gali nuginkluoti politiškai neapsisprendusią avelę.
Čia-čia-čia. Šis šokis – Sigučio Štrėmo bendrapartiečiams. Čia jie – respublikonai, čia – centristai, čia – tautininkai, čia – teisingumiečiai. Čia turi kandidatą į merus, čia nebeturi. Čia turi bendražygių, čia nebeturi. Čia draugai čiulba, čia – priešai, o čia žvirbliai: „Čik-čirik-tik neapsirik“.
Biržų vadinamiesiems skvernelistams vieną šokį pritaikyti kebloka, nes šioje partijoje, panašu, kas kaip moka, taip ir šoka. Bet juos visus į rinkimus veda prityręs politikos lapinas Ritas Vaiginas, todėl jiems artimiausi būtų fokstroto (bėgančios lapės) žingsneliai. Kaip žinia, laputės moka įvairių gudrybių, pavyzdžiui, savo pėdsakus uodega nušluoti. Politikoje tokie sugebėjimai – tikras lobis. Ar fokstroto žingsneliu šoks ir kandidatas į merus Dalius Drevinskas? Bet jam uodegos smarkiai vizginti nereikia – per vandenis ir šilumą ėjus pėdsakų nelieka.
Konservatoriai kaip ir privalėtų šokti kregždučių plasnojimą primenančią „Blezdingėlę“. Šis šokis ramus, šiek tiek nuobodokas, šiek tiek užknisantis. Jį šoka moterys, o konservatorių kandidatė į merus kaip tik ir yra dailiosios lyties atstovė. Bet žinant Irutės Varzienės natūrą, į jokias blezdingėles jos neįstatysi. Labai knieti ją pamatyti hiphopo aikštėje. Juolab kai šalia yra sportiškų, jaunų bendrapartiečių. Tik nežinia, kaip į tuos ritmus sureaguotų tradicinis konservatorių rinkėjas. Mažiau rizikos būtų su klasikiniu lėtu valsu, tik jį šokdama I. Varzienė, žinoma, padžiazuotų.
Darbo partija su Valdemaru Valkiūnu priešakyje, akivaizdu, dar ieško savo stiliaus, nes jokių žinių apie rinkiminį judesį negauta. Kažkas sako matęs šį politiką, šokantį kaimo šventėje. Ir pakomentavo darbiečio Uspaskicho žodžiais: vaizdzialis nekoks.
Tuo tarpu Biržų atgimimo komitetas stilių jau rado. Jie į rinkimus eina čigoniškais ritmais. Daug blizgesio, margumynų, vilionių, kojų bei sijonų kilnojimo. Šmėsčioja ir meška, šokti išmokusi Rusijos ar Baltarusijos platybėse. Kaimas ploja kaip pašėlęs. Yra ir čigonų baronas – kandidatas į merus Kęstutis Isakas.
Kadaise buvo toks kino filmas „Taboras žengia į dangų“. Pas mus čia jau nebe koks filmas ar spektaklis – čia jau tokia realybė.
Ir taboras žengia į valdžią.
