Taip pavadinta gimnazijoje vykstanti Mindaugo kūrybos darbų paroda. Apie ją pasakoja pats gimnazistas ir jo draugas Vainius.
Lapkričio 8 dieną Biržų „Saulės“ gimnazijoje, kurioje mokausi jau trečius metus, turėjau galimybę pristatyti savo piešinių parodą. Nuo vaikystės esu kūrybingas ir nuolat piešdavau, kurdavau. Esu laimingas, kad ši savybė išliko ir tapo mano kasdienybe. Dabar taip pat mėgstu tapyti, piešti, kurti sonetus ar eiles.
Idėja parodai sukurti atėjo visai netikėtai, kai pamačiau savo kambaryje susidariusią didelę krūvą piešinių, kurie man be galo patiko, ir troškau pasidalinti jais su visais. Tuomet pasitaręs su dailės mokytoja Daiva Zalogiene pradėjau planuoti veiklą. Atsiradome vietą, susidėliojome kompoziciją. Sunkiausias ir daugiausia minčių reikalavęs darbas buvo sugalvoti visai parodai pavadinimą. Minčių buvo nemažai, tačiau tuo metu nuolatos klausiausi vienos Monikos Liu atliekamos dainos „Troškimas“. Pasisėmęs minčių iš šios dainos sugalvojau pavadinimą parodai – „…Troškimai…“ Juo norėjau pasakyti, jog nesvarbu, koks mūsų amžius, pasaulėžiūra ar socialinė padėtis, visi turime troškimų. Taip ir kiekviename mano tapytame paveiksle yra užkoduotas troškimas, nebūtinai mano, o draugų, artimųjų.
Mano mėgstamiausias darbas – Merilin Monro ir pienės. Prisimenu, tą pavasarį, kai jį tapiau, už lango buvo šilta ir saulėta, žydėjo daug geltonų pienių, jų žiedai mane ir įkvėpė. Negaliu nepaminėti chrizantemų. Chrizantemas piešiau dar visai neseniai, bet nuo pat vaikystės tos gėlės buvo kažkuo kitokios. Jų kvapas, spalva ir išskirtinumas mane žavi iki šiol, todėl jos yra mano mėgstamiausios gėlės, nors jų tradicinė prasmė kiek keistoka.
Norėčiau skirti padėką savo dailės mokytojai Daivai, jog ji nuolatos skatina mane kurti bei žavėtis menu, taip pat ir kitiems gimnazijos mokytojams, kurie tiki mano troškimais ir motyvuoja keliauti į priekį. Ačiū artimiesiems, draugams, kurie buvo šalia ir gėrėjosi mano piešiniais bei šildė savo meile.
Parodos autorius Mindaugas Domarkas, IIIa kl.
***
Žodžiais negaliu apsakyti džiaugsmo, kad PAGALIAU į Mindaugo šedevrus (mano nuomone) akis paganyti bei jais grožėtis gali nemenka dalis žmonių. Šypsena iki ausų kilo matant gimnazistų, mokytojų reakcijas parodos atidarymo metu. Tikrai smagu žiūrėti, kai draugas už išlietas pastangas gauna dėmesį, kurio neabejotinai nusipelnė. Dažnai sakoma, kad kūriniai atspindi menišką sielą. Pirmu žvilgsniu, manau, daugelis mato tamsą. Nenuostabu, juk kokių tik audrų nebūna menininko makaulėje, visgi taip ir kyla idėjos, bet giliau pažvelgus, įsigilinus galima pajusti iš vidaus sklindantį jaukumą ir šilumą, kurią ir pats Mindaugas spinduliuoja aplinkiniams. Stebėti Mindaugo kūrybinį procesą man tenka jau gana ilgą laiką, daug piešinių teko matyti, kai kurie dar guli Mindaugo stalčiuje, bet ateis laikas ir jiems išvysti dienos šviesą.
Be to, kiek dar nerodytų eilių, kurios širdį suvirpina ir galvą apsuka… Jau vien joms reikėtų atskiros parodos.
Be galo didžiuojuosi ir labai tikiuosi, kad Mindaugo nuostabieji kūriniai kada nors akis paglostys ne tik šeimai, draugams, mokytojams bei gimnazistams, bet ir Lietuvos bei pasaulio auditorijai.
Mindaugo draugas Vainius Samulis, IIIa kl.
