Viena Biržų rajono savivaldybės tarybos narė prieš savaitę tarsi eiles iš lapo deklamavo apie Biržų gėdas ir turistų juoką. Tiksliai pasakyti, ką ji turėjo galvoje kalbėdama apie turistų juoką, nėra taip paprasta. Ar čia tas piktas juokas, kuomet džiaugiesi, jog kažkam truputėlį nepasiseka? Ar tas malonusis, kuomet šonus kutena termomasažinė lova? Atsakymą, ko gero, žino tik pati tarybos narė ir galbūt koks nors jos patarėjas, nepriklausantis jokiai partijai ar politinei organizacijai ir atstovaujantis tik viešajam interesui.
Kažin kokio pobūdžio juoką turistams sukels naujas pramogų objektas Agluonos upėje? Panašu, kad Biržai turės iki šiol nematytą ir neregėtą atrakcioną – povandeninį batutą. Kažką panašaus turi Rokiškis ir Kupiškis, tačiau ten dideli batutų parkai yra įrengti ant vandens. Bet su mūsiškiu jiems net nėra ko lygintis.
Labiausiai džiugina tai, kad pagaliau bus išnaudojami Biržų krašto vandenys. Mieste turėdami dvi upes ir net du ežerus vis dar neturime nė vienos elementarios valčių nuleidimo vietos, bet turėsime kur kas rimtesnį inžinerinį įrengimą. Šalia batuto jau įrengta ir pakeliama prieplauka – lieptas. Jis gal daugiau skirtas mažų gabaritų vandens transportui prisišvartuoti ir turistui ant batuto nužengti, tačiau jau visiškai veikiantis.
Labai tikėtina, kad tai bus konkurentas utopinei Biržų miesto prieplaukai, o gal tiksliau – visam uostui, kurį svajojama pastatyti Žvejų gatvėje.
Jei jau kalba pasisuko apie konkurenciją, tai akivaizdu, kad naujasis povandeninis batutas jų neturės. Ir niekam dėl to pavydo nekels. Na, nebent jis pataps gravitaciniu, basų kojų arba levandų batutu.
Kaip pavyko išsiaiškinti, povandeninio batuto atsiradimas yra visiškas atsitiktinumas. Prie to prisidėjo Dievo arba visagalės gamtos ranka (kas kam labiau priimtina). Batutas vandenyje atsidūrė siautusio vėjo dėka. Kiek liūdna žinia ta, kad batuto savininkė organizuoja ne naujo objekto marketingo kampaniją su koncertu Agluonos pusiasalyje, o jo ištraukimą iš vandens. Kad batuto nenuneštų srovė, jis virve yra pririštas prie pakrantės medžio.
Ir dėl to nei gėda, nei juokas, nei pavydas ima.
