Tai monsinjoro Kazimiero Vasiliausko žodžiai.
Didžiam Vabalninko krašto sūnui, politiniam kaliniui ir tremtiniui, pirmajam atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonui ir ilgamečiam jos vadovui, kurio 100 – ąsias gimimo metines minime šiais metais, vėl aidėjo Vabalninko bažnyčios vargonai. Bažnyčios, kurioje monsinjoras buvo pakrikštytas, čia aukojo pirmąsias šv. Mišias, šventoriuje ganytoją dabar visiems primins stovinti šv. Kazimiero stela, skirta jo atminimui.
Antradienį dvasininko 100 – mečiui skirti renginiai prasidėjo Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje šv. Mišioms už monsinjorą Kazimierą Vasiliauską. Joms vadovavo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas. Kalbėdamas apie evangelistą Luką, kurio vardo diena tądien buvo švenčiama, vyskupas L. Vodopjanovas sakė, kad Dievas jam į pagalbą buvo pašaukęs pulką sekėjų, padėjusių skleisti Viešpaties žodį. Toks pašauktas žmogus mūsų laikais buvo monsinjoras K. Vasiliauskas.
Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje atidengta ir pašventinta Trirankio Šv. Kazimiero iš Vilniaus arkikatedros bazilikos Šv. Kazimiero koplyčios atvaizdas. Šiam Lietuvos globėjui monsinjoras dažnai melsdavosi. Šv. Kazimiero atvaizdas, preciziškai nulipdytas rankomis, išlietas iš bronzos, vėliau padengtas paladžiu ir paauksuotas, yra įtvirtintas rankomis nutašytame granito luite.
Stelą atidengė Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė ir Nepriklausomybės atstatymo akto signataras Vytenis Povilas Andriukaitis.
Stelos kūrėjas skulptorius Jonas Gencevičius sakė, jog gerai, kad yra žmonių, kurie įkvėpia tokias geras iniciatyvas. „Darydamas jam skirtus atminimo ženklus, kaskart surandu naujų istorijų ar išgirstu naujų pasakojimų apie šį žmogų. Tai vis naujai atskleidžia jo dvasią ir, atrodo, net mano mintis prašviesėja. Kuo daugiau su juo susipažinsime, tuo šviesesnės bus mūsų visų mintys“, – kalbėjo kūrėjas.
Idėjos sumanytoja ir įgyvendintoja Ramunė Sakalauskaitė priminė, jog čia monsinjoras K. Vasiliauskas lankėsi 2001 metais, likus mėnesiui iki mirties, jau sirgdamas. „Per tuos metus sutinku daugybę žmonių, kurie turėjo galimybę prisiliesti prie monsinjoro ir pajusti jo gerumą. Jis kaip tas Biblijos sėjėjas išdalino save iki dugno, sugebėjo kiekviename žmoguje įžvelgti gerąją ir šviesiąją jo pusę“, – sakė R. Sakalauskaitė. Ji dėkojo visiems iniciatyvinės grupės nariams – kunigams Ričardui Doveikai ir Gintarui Petroniui, literatūrologams Viktorijai Daujotytei ir Valentinui Sventickui, renginių vedėjai Aldonai Daučiūnienei, visiems rėmėjams, kurių pastangomis šis sumanymas tapo realybe.
Sveikinimo žodžius ir mintis apie K. Vasiliausko asmenybę, jo reikšmę krašto ir šalies dvasiniame gyvenime kalbėjo V. Andriukaitis bei savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė. Vabalninko seniūnas Laimutis Braždžionis svečiams dovanojo kraiteles, pilnas rudeninių sodo gėrybių.
Stelą pašventino ir maldos žodžius skaitė vyskupas L. Vodopjanovas ir kiti kunigai. Po iškilmės visus susirinkusius skania koše pastiprino Ančiškių ir Vabalninko bendruomenės.
Popiet Vabalninko Balio Sruogos gimnazijoje buvo apdovanoti Biržų rajono 5–12 klasių moksleiviai, tapę miniatiūrų konkurso „Ir tamsoje yra šviesos“, skirto monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metams paminėti, laureatais ir jų mokytojai. Prieš renginį gimnazijos direktorės pavaduotoja Dalia Baltrušaitienė pakvietė aplankyti monsinjorui skirtą kambarį, kur saugoma jo gimnazijai dovanota biblioteka, nuotraukos. Geriausiomis pripažintas miniatiūras gimnazija išleido kaip atvirukų rinkinį.
Gimnazijos direktorė Deimantė Žalinkevičienė laureatams įteikė padėkas, o R. Sakalauskaitė – rėmėjų dovanėles. Apdovanoti taip pat ir moksleivius ruošę mokytojai.
Pavakare monsinjoro K. Vasiliausko 100 – mečiui skirti renginiai persikėlė į Biržus, į „Sėlos“ muziejų. Čia vyko R. Sakalauskaitės knygos „Gyvenimas, koks jis buvo: Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija“ aptarimas ir diskusija „Kunigo vaidmuo šiandienos iššūkių visuomenėje“.
