Viename Nemunėlio Radviliškio name retai kada būna ramu. Čia nuolat lankosi specialiosios tarnybos – policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, medikai. Tarnybos kviečiamos dėl juose gyvenančių žmonių konfliktų. Bėda ta, kad į juos dažnai būna įtraukiami mažamečiai vaikai.
Neramina nežinomos agresijos priežastys
„Man jau gėda kaimynų. Vis tarnybos ir tarnybos. Užgyvenau senatvėje“, – skundžiasi Nemunėlio Radviliškyje gyvenanti garbaus amžiaus moteris.
Senjorė nuolat konfliktuoja su sūnaus gyvenimo drauge. Ne tik iš minėtų namų, bet ir kitų miestelio gyventojų skrieja pranešimai tarnyboms apie jaunos moters galimai netinkamą elgesį su jos mažamečiais vaikais.
Bėda ta, kad apie jaunos moters agresyvų elgesį už namų ribų tarnyboms dažnai praneša ne tik šeimos nariai, bet ir radviliškiečiai.
Smurto atvejai prieš svetimus žmones dažnai pasitvirtina. Dėl to jaunai vaikų mamai buvo keliamos ir baudžiamosios bylos.
Tačiau prieš moters mažametes atžalas vaiko teisių gynėjai jokio smurto atvejų nepastebėjo.
„Ar reikia laukti, kol toks žmogus sužalos ar net užmuš vaikus? Nejaugi tarnybos nepajėgios įvertinti situacijos? Ar smurtas gali būti tik fizinis, ar neįžvelgiama ir psichologinio? Nejaugi toks smurtautojos elgesys nestabdomas? Jai viskas galima, nes ji negeria alkoholio? Bet kodėl nematoma, kaip ji elgiasi ir kokios to priežastys?“ – svarstė vietos žmonės.
Smurtauja prieš savus ir svetimus
„Šiaurės rytai“ jau rašė apie minėtą situaciją ir nuolatinius konfliktus. Baimintasi, kad kada nors šiuose namuose gali įvykti nepataisoma nelaimė. Miestelio gyventojai dažnai girdi šaukiantį ir pagalbos prašantį vyresnįjį mažametį berniuką. Jis apie tai, jog namuose patiria smurtą, pasisako ir suaugusiems. Kalbama, kad vakarais vaikai kartais eina miegoti nevalgę, nes bijo kompiuteriu susidomėjusios mamos paprašyti maisto.
„Ji negali vaikų auginti, nes yra nestabilios psichikos“, – apie jauną moterį sako žmonės. Jie mano, jog problema ne alkoholis. Smurtaujančios moters vyras, pasak miestelio gyventojų, girtuokliauja, tačiau vaikų motina, kaip ir jos anyta, alkoholio nevartojančios.
Atvykus vaiko teisių gynėjams jaunoji moteris elgiasi gana adekvačiai, stengiasi išklausyti pareigūnus, pritaria jiems, todėl nematoma reikalo imtis jokių sprendimų ir iš smurtaujančios šeimos paimti vaikus. Tačiau, gyventojų liudijimu, jaunos moters elgesys pasikeičia, kai tarnybos išvyksta ir šeima lieka viena.
Košmaras namuose
Yra buvę konfliktinių situacijų, kai po jų vaikai buvo patikėti tuose pačiuose namuose gyvenančios anytos globai. Tačiau nuo jaunosios moters kenčia ir anyta.
Paskutinis konfliktas šeimos namuose tarp marčios ir anytos įvyko prieš kelias savaites.
Atvykę policijos pareigūnai dėl smurto ir grasinimų jaunai moteriai skyrė apsaugos nuo smurto orderį. Moteriai nurodyta dvi savaites gyventi kitoje vietoje, ne šeimos namuose. Tačiau ji to privalomo apribojimo nesilaikė. Tad pareigūnai, radę jauną moterį tuose pačiuose namuose, nubaudė abi. Smurtavusią marčią dėl to, kad turėjusi penkiolika dienų gyventi kitur, niekur neišsikraustė. O namo šeimininkę anytą – kad policijai nepranešė, jog marti nesilaiko apsaugos nuo smurto orderio sąlygų.
Praėjusią savaitę jaunai šeimai buvo siūlomas socialinis būstas Biržuose. Tačiau pora jo atsisakė ir liko gyventi vyro motinos namuose Nemunėlio Radviliškyje.
Nutraukė vaiką nuo kėdutės
Vėliausias incidentas šeimos namuose įvyko praėjusio šeštadienio ryte. Pasak artimųjų, vaikų darželį lankantis berniukas virtuvėje mokėsi rašyti skaičius. Kartu su juo rašė močiutė.
Senolei trumpam pasitraukus berniukas į sąsiuvinį pradėjo piešti „kinderiukus“. Tai pamačiusi jo mama sūnų nutempė nuo kėdutės ir pastūmė. Vaikas krito ant slenksčio, o motina jį tempė grindimis ir esą grūste įgrūdo į savo kambarį. Išgąstį ir skausmą patyręs vaikas verkė.
Kalboms apie eilinį smurtą prieš vaiką pasklidus po miestelį, į vietą skubėjo specialiosios tarnybos – policija, greitoji ir vaiko teisių specialistai. Tačiau panašu, kad situacija liko kaip buvusi.
Šių įvykių, susijusių su nepilnamečiais, policijos pareigūnai komentuoti negali.
Apie situaciją buvo klausiama Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų.
ŠR teiravosi, ar paskutinis faktas apie motinos smurtą prieš mažamečius vaikus bei kiti ankstesnieji pranešimai pasitvirtino. Kas daroma, kad vaikai būtų saugūs?
Vaikai – artimųjų tarpusavio konfliktų įkaitai
Komentarą atsiuntė Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė.
„Jūsų minima situacija vaiko teisių gynėjams yra žinoma, jai spręsti skiriama daug mūsų bei socialinių partnerių pastangų ir resursų. Vaiko teisių gynėjų inicijuotos paslaugos šeimai, auginančiai mažamečius vaikus, teikiamos ir šiuo metu.
Svarbu pastebėti, jog šeimos gali susidurti su įvairiais iššūkiais ir jie nebūtinai yra fizinis smurtas prieš vaiką. Vaikai kartais tampa tėvų, senelių, artimų giminaičių tarpusavio konfliktų įkaitais ir pan. Taip galimai nutiko ir minimu atveju.
Reaguojame jau ne į pirmą pranešimą apie galimą jaunų tėvų smurtą prieš vaikus, tačiau nei pastarasis, nei gauti iki šiol – nepasitvirtino. Jauna šeima yra motyvuota priimti jai teikiamą pagalbą, stiprina savo socialinius įgūdžius, deda pastangas situaciją keisti siekiant išvengti nesantaikos su artimaisiais, su kuriais sieja bendra buitis.
Priminsime, jog vaiko teisių gynėjai reaguoja į kiekvieną pranešimą apie vaikams nesaugią aplinką, į pranešimus apie galimą smurtą – reaguojame nedelsiant. Mums svarbiausia yra vaiko saugumas, tad reaguojame ir į anoniminius pranešimus, į besikartojančius pranešimus dėl tos pačios šeimos vaikų ar situacijos, kuri anksčiau nepasitvirtino – reaguojame taip pat.
Gavę pranešimą, kaskart vykstame į šeimą, bendraujame su tėvais, išklausome vaikus, jeigu dėl amžiaus ir raidos jie gali pasisakyti. Vertiname, kokia pagalba yra reikalinga, ir siekiame kuo skubiau ją užtikrinti bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Ne išimtis ir situacija Nemunėlio Radviliškyje.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog į kiekvieno pranešimo nagrinėjimą būna įtrauktas ir vaikas. Jis natūraliai patiria tam tikrus išgyvenimus. Tad galvojant apie vaikų gerovę, suaugusiesiems derėtų ieškoti taikių konfliktų sprendimo būdų bei stengtis maksimaliai apsaugoti nuo tarpusavio nesutarimų vaikus.
Augdamas aplinkoje, kur tarp suaugusiųjų kyla nuolatiniai nesutarimai, vaikas gali patirti sudėtingus emocinius išgyvenimus, gali sutrikti įprastinė vaiko amžiaus tarpsnio raida ir pan. Tokioje aplinkoje augantis vaikas ilgainiui gali prarasti saugumo jausmą, būtiną harmoningai asmenybei formuotis“ – rašo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovė.
