„Aš nesu gėlininkė, tuo labiau ne kolekcionierė“, – kuklinasi Rinkuškiuoseė su šeima gyvenanti Vaida Grynaitė. Biržiečiai ją pažįsta kaip prekybininkę, ūkininkę, ir tik nedaugelis – kaip dėl įvairių augalų kone galvą pametusią moterį. Jos ir gyvenimo draugo Antonijaus Varkalio bei septynmečio sūnaus Radvilo sodyboje auga šimtai veislių augalų. Tačiau didžiausia kolekcija yra tvenkinyje, kuriame auga 44 rūšių nuostabiausios vandens lelijos.
Agarą suėdė amūrai
Kaimo sodyboje Vaida ir Antonijus gyvena penkerius metus. 8,4 aro vandens telkinys joje atsirado toje vietoje, kur kadaise buvo neįžengiamas šabakštynas.
Pirmiausia tvenkinio šeima norėjo dėl gražių ir įdomių žuvų. Šiuo metu jame plaukioja 26 jų rūšys – šamai, amūrai, unguriai, lynai, upėtakiai. Beje, pastariesiems vasarą pritrūko deguonies, tad teko įjungti specialų jį tiekiantį prietaisą.
Pora juokauja, kad vienintelio gyvūno nereikėjo tvenkinyje įveisti – tai varlių, kurių apsigyveno taip pat visokių rūšių.
Šeimos nariai tvenkinio žuvų nevalgo, jos skirtos tik pasigėrėjimui.
Tiesa, didžiausias tvenkinio siaubas yra garnys ar pilkosios gervės – nuo jų, niokojančių žuvis, šeimos nariai ginasi iškamšomis ar garsiniais signalais. Tvenkinyje vasarą perėjo antis, jos su ančiukais nevaikė, leido gyventi. Tik bėda, kad ji vėliau pradėjo gastroliuoti po kaimynų tvenkinius – buvo baimės, kad neperneštų kokių nors ligų.
Vėliau šeimininkai nutarė tvenkinį papuošti įvairiais augalais. Antonijus bandė įveisti agarą – Biržų krašto istorijoje žinomą, bet išnykusį augalą. Vyras tikėjosi agaro riešutų padauginti ir jais pasidalyti su kraštiečiais.
Agaro riešutų parsivežė iš Lenkijoje esančio Balstogės daigyno ir pasodino tvenkinyje. Riešutai Lenkijoje kainuoja nedaug, vos kelis zlotus. Daug sunkiau juos įveisti ir užauginti.
Agaras Rinkuškiuose jau buvo pradėjęs augti, suvešėjo, tačiau vėliau išnyko ir vaisių nedavė. Šeimininkai spėja, kad jam įsigalėti trukdė tai, jog dugne buvo mažai dumblo. Dar jį galėjo nuėsti amūrai.
Tačiau rankų sudėti Antonijus nežada – ateinančią vasarą jis planuoja vėl imtis agaro. Tam reikalui iš Lenkijos jau turi parsisiuntęs jo riešutų. Tačiau šįkart, kad niekas nenuėstų jo šaknų, rinkuškiečiai planuoja juos sodinti specialioje talpykloje.
Žydi tik tris paras
Šiuo metu tropikų lelijų gumbai saugiai sudėti į maišelius. Jie per žiemą ir šaltuoju metų laiku bus saugomos dėžutėje po šeimininkų lova. Mat lelijų gumbai turi būti laikomi ne žemesnėje nei 18 laipsnių temperatūroje.
Pavasarį jie bus sodinami į vazonus su perpuvusiomis trąšiomis žemėmis, o sodinukai bus perkelti į tvenkinį, kad šeimininkus džiugintų žiedais.
Visos kitos vandens lelijos ilsisi ir miega žiemos miegu tvenkinyje. Vaidos kolekcijoje šiuo metu yra 44 rūšys vandens lelijų, iš jų aštuonios – tropinės. Apie kiekvieną jų moteris gali kalbėti nesustodama ir pasakoti pačias nuostabiausias gėlės savybes.
Pašnekovė neslepia, kad jai labiausiai patinka violetinės spalvos lelijos. Todėl nenuostabu, kad ji turi net 12 violetinės spalvos lelijų rūšių. Sako, seniau ji tokia spalva ir pati rengdavosi, ir kambarį buvo apstačiusi violetiniais baldais.
Žydintiems augalams stebėti Antonijus prie tvenkinio įrengė lieptą. Šeimos nariai vasarą kasdien čia sėdi, maitina žuvis ir gėrisi augalais.
Vandens lelijos ypatingos tuo, kad kai kurios žydi tik tris paras. Žiedus išskleidžia tik dienos metu. Tad kartais sugrįžus iš darbo lelijos žiedus randa jau susiskleidusius.
O štai vienos rūšies rožinės spalvos lelija žydi tik naktį.
Aptikusi naują žiedą Vaida brenda į tvenkinio vandenį, gėrisi lelijų kvapu, jas fotografuoja. Sako, lelijos skaniai kvepia, tik lašišinė – koralinė atsiduodanti skalbimo milteliais…
Jei Vaidai tenka ilgesniam laikui kur nors išvažiuoti, tuomet prašo lelijos žiedą nufotografuoti, kad galėtų juo pasigėrėti bent nuotraukoje.
Šeimos nariai vandens lelijų pirmiausia ieškojo Lietuvoje. Vėliau jų pradėjo atsivežti ir atsisiųsti iš Lenkijos. O paskutines tropines vandens lelijas atsisiuntė iš Prancūzijos. Jos stebuklingai ištvėrė savaitę be vandens – apsivertus vazonui šis išbėgo. Dabar jos šeimininkus džiugina nuostabiais žiedais.
Augina retus augalus Kodėl būtent vandens lelijos?
„O kas gali būti gražesnio už vandens lelijas?“ – klausimu į klausimą atsako Vaida Grynaitė.
Ir pradeda pasakoti apie įspūdingiausią tropinę dygliuotą leliją. Sako, kuo didesnis gylis, tuo augalo didesni lapai užauga.
Vaida ir Antonijus, išvažiuodami prekių, aplanko visus žinomus lelijų augintojus bei veisėjus ir medelynus. Domisi ne tik augalais, bet ir jų dauginimu, veisimu bei naujovėmis.
Vaida sako nežinanti, ar Biržų rajone kas nors dar augina vandens lelijas. Gal jų daugiau yra tik A. Jaronytės sodyboje. Lietuvoje jie matė 100 lelijų rūšių vienoje sodyboje Telšių rajone. Taigi, dar jiems plėstis yra kur.
Porai labai didelį įspūdį paliko vienas lenkas, kuris neturi jokio tvenkinio, o jo lelijų kolekcija perpus didesnė nei Vaidos. Šiuos augalus jis veisia kieme stovinčiuose baseinukuose. Vaida irgi kai kurias lelijas augina baseinukuose ir, kaip sako, atlieka eksperimentus.
Lelijų kainos svyruoja. Kai kurias pirko po kelis zlotus, o yra tokių, už kurias teko pakloti ir per 100 eurų. Vienas perka dėl nuostabių žiedų, kitas dėl įdomių lapų ar įvairovės.
O vieno augalo – šafraninio kroko – žiedo net ragavo. Šafranas, kaip žinia, yra brangiausias pasaulyje prieskonis. Jo žiedų bandė įdėti į gaminamą maistą. Tiesa, jis ypatingo įspūdžio šeimos nariams nepaliko. Prieskonis truputį karstelėjęs, primena karį.
Rinkuškiečiams patinka reti augalai. Tarkim, tvenkinyje auga medis, kuris gali būti tik vandenyje. Yra spalvotų ajerų, puplaiškių, lotosas, vandeninis hiacintas, eleboras, pilkasis kiparisas, net augalas – dramblio ausys, kurio lapai išauga iki 2 metrų aukščio. Yra ir trijų metrų bambukas, bet šeima planuoja įveisti dar aukštesnį.
Svajoja lelijas sukryžminti
Vaida pasakoja, kad kai kurias vandens lelijas jau pavyko ir padauginti. Tarkim, detektyvę eriką pardavė už 100 eurų. Už jos gumbelį kadaise ir pati tiek mokėjo.
O didžiausia jos svajonė – sukryžminti naujas lelijų veisles. Jau žino, kaip išvestas naujas rūšis pavadins. Tai bus Pranciška ir Vilgelmas – mamytės ir tėvelio atminimui.
Vaidos Grynaitės svajonėse yra įsigyti žibuoklių kolekciją. Tačiau ji jau dabar supranta, kad tai labai brangus malonumas, nes kai kurios gėlės kainuoja po 1000 eurų.
Savo 55 arų aplink namus esančiame nuosavame parke Vaida yra pasisodinusi 1000 tulpių svogūnėlių. Jų įveisti planuoja ir daugiau. Yra per 20 rūšių narcizų bei įvairiausių krokų.
Poros sodyboje auga daugybė ir įvairiausių rūšių medelių. Jie – Antonijaus silpnybė.
Sodyboje yra tokių augalų kaip kalikantas, figmedis, cidonija, bananmedis, puošnioji kolvikcija, magnolija, valgomoji kininė dekaisinėja.
Yra minčių ir palmę užsiauginti, bet ją pirkti per brangu, tai bandys pasisėti. Žinoma, yra ir šeimos narių skrandžius vasarą džiuginančių aviečių, šilauogių, aronijų, šilkmedis.
Vaida pasakoja dažnai nemieganti naktimis, vis svarstanti, kur kokius augalus pasodinti ir kaip sukomponuoti. Dabar lauks ateinančio pavasario. Turi planų ant kalniuko įrengti krioklį, o tvenkinyje pastatyti fontaną, kad pro miegamojo ar virtuvės langą juo galėtų iš tolo gėrėtis. Taip pat planuoja įveisti 150 rožių alėją.
Visas šis grožis, pasak šeimininkų, yra skirtas ne kitiems žmonėms parodyti, o jų pačių džiaugsmui.
Beje, šeimos nariai labai didžiuojasi esantys biržiečiai. Ir sūnaus Radvilo vardas susijęs su kadaise Biržus valdžiusiais kunigaikščiais…
